Siulomas kelias viruso tipo DNR nanodulkems, kurios diagnozuoja liga ir kuria vaistus

Nanotechnologija yra gana nauja, taciau sparciai besiplecianti sritis, kurioje nedideli prietaisai ir molekuliniai masto irankiai suteikia puikias galimybes manipuliuoti lastelemis ir ju komponentais. Dabar mokslininkai, nukopijuodami virusu naudojamus taktikus, kad isvengtume imunines sistemos, sukureme pirma nanodarvele, kuri isgyvena organizmo imunine sistema. Pasiekimas praleidzia trukstama daikta, kad galetumete suzinoti, kaip naudoti nanodaviklius lasteliu lygmenyje.

Mokslininkai Harvardo instituto biologiskai ikvepto inzinerijos instituto Bostone, MA, sako, kad ju DNR nanodevice sekmingai baige savo pirmaja bandomaja misija.

Rastu ACS Nano, jie daro isvada, kad tai "platforma inzinerijai sudetingu, vertimo pasirengusiam DNR nanodavikliams".

Tokie "ismanieji DNR nanoroboti" galetu naudoti logika, kad galeciau anksciau diagnozuoti tokias ligas kaip vezys. Jie taip pat gali nukreipti vaistus tiesiogiai i pasirinktus navikus arba net juos gaminti vietoje.

Imituojant virusus nukreipti specifines lasteles

Vyresnysis autorius Williamas Shihas, Harvardo medicinos mokyklos biologines chemijos ir molekulines farmakologijos docentas, sako:

"Mes imituojame viruso funkcija, kad galu gale kurtu terapija, kuri konkreciai nukreiptu lasteles".

Mokslininkai mano, kad tas pats maskavimo metodas gali buti naudojamas dirbtinems talpykloms ar "protokoleliams", galintiems aptikti toksinus geriamajame vandenyje arba patogeniuose maisto produktuose.

DNR dazniausiai zinoma del savo vaidmens kaip genetines informacijos konvejeris. Taciau uz si naujausia tyrima atlike mokslininkai ziuri i tai kitaip - jie mato DNR kaip 3D statybine medziaga. Jie paima DNR sruogas ir juos suplako i formas, primenancias Japonijos popieriaus lankstymo origami mena.

Tiksliau, jie naudoja savo nanoskalkiu origami igudzius, kad sukurtu vis sudetingesnes formas DNR prietaisus ir arteja prie lastelese esanciu molekuliniu mechanizmu sudetingumo.

Komanda efektyviai kuria nedidelius robotus is DNR. Sie DNR nanoroboti gali veikti keliomis funkcijomis: jie gali suvokti savo aplinka, issiaiskinti, kaip reaguoti, tada padaryti kazka naudingos, pavyzdziui, sukelti chemine reakcija, atlikti judejima arba sukurti mechanines jegas.

Tokie irenginiai nera nauji. Pavyzdziui, 2012 m. Wyso instituto mokslininkai pranese, kaip jie sukure origami DNR nanorobotus, kurie nukreipia vezines lasteles, ir pateikia instrukcijas, padedancias juos nusizudyti.

Taip pat siais metais Masaciusetso technologijos instituto mokslininkai atskleide, kaip sukure nano fabrikas, galincias pagaminti vaistus nuo naviku. Ju nanodaleles gamina baltymus, kai ant ju sviecia ultravioletine spinduliuote.

Kaip padaryti DNR nanorobotus nematoma imuninei sistemai?

Taciau truksta budu, kaip nanorobotai gali isvengti imunines sistemos, arba bent jau paslepti is jos pakankamai ilga laika, kad galetu atlikti savo darba. Kai prof. Shih ir jo kolegos injekcavo nanorobotus i peliu krauja, ju imunines sistemos greitai jas rado ir virskino.

Pasak prof. Shih, kuris taip pat yra danu-farberio vezio instituto vezio biologijos profesorius, jis liepe paklausti: "Kaip mes galetume apsaugoti musu daleles nuo kramtymo?"

Jie nustate atsakyma gamtoje. Virusas slepiasi is imunines sistemos prieglobscio, naudojant masazo priemone. Sis virusas apsaugo genoma i kieta baltyma, padengta riebiu baltymu - dvigubu fosfolipido sluoksniu - identisku turinciam membranose, esanciose aplink seimininko gyvas lasteles.

Prof. Shih sako, kad jie domina, ar ju viduje tokio voko uzdejimas butu panasus.

Norint pasiekti toki sprendima, jie pirma karta suveria DNR i viruso dydzio astuonkampi, po to sukonstruotos rankenos, ant kuriu pakabinti lipidus, o po to nukreipe dviguba sluoksni membrana surinkti aplink oktaedra.

Nanodevice, padengtas lipidiniu dvigubu sluoksniu, atrode kaip apvyniojamas virusas

Dengtas nanodevicas atrode kaip apvyniojamas virusas, matomas per elektronini mikroskopa.

Kitas etapas buvo parodyti, kad aptaisytas prietaisas gali isvengti imunines sistemos ir isgyventi organizme. Noredami tai padaryti, prietaisai pirma karta buvo pakraunami dazais, tada ipurskeme i pelems. Naudojant viso kuno vaizda, mokslininkai galejo stebeti nanodulkes, matydami, kurios peliu dalys svyti.

Jie taip pat dazyti ir injekuoti nepadengtus itaisus i kita peliu grupe. Jie tik svyti slapimo pusleje, parodydami, kad ju imunines sistemos greitai sugriove juos ir ju kunai buvo pasirenge isskirti likucius.

Taciau pelems, kurios buvo isvirkstos apvynioti nanodavikliai, pasakyta kita istorija. Ju visas kunas svytejo valandas, parodydamas, kad nanodarakciai liko kraujyje mazdaug tuo paciu laikotarpiu kaip ir veiksmingi vaistai.

Norint parodyti, kad aptaisytieji prietaisai taip pat isvenge imunines sistemos, mokslininkai ismatavo dvieju imunines aktyvavimo molekuliu lygius. Pelems, kurioms buvo nepadengtos nanodulkes, lygiai buvo 100 kartu didesni, palyginti su tomis, kurios gavo dengtus.

Mokslininkai numato, kad aptaisyti nanorobotai daromi veiksmai, tokie kaip imunines sistemos aktyvinimas kovojant su veziu, arba slopinimas, siekiant sustabdyti persodinto audinio atmetima. Jie sako, kad pagrindinis dalykas yra galimybe kontroliuoti imunine sistema.

Nacionaliniai sveikatos institutai, JAV kariuomenes tyrimu laboratorijos kariuomenes tyrimu tarnyba ir Harvardo universiteto Wyss institutas prisidejo prie sio tyrimo.

2014 m. Vasario men. Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, kuriame naudojamos nanodaleles, skirtos uzdegimines imunines lasteles. Cikagos Ilinojaus universiteto mokslininkai sukure sistema, skirta tiksliai nukreipti nekontroliuojamas imunines lasteles, netrukdydama tinkamai veikiancioms imuninems lastelems.

Viskas, ka reikia zinoti apie skrandzio vezi

Turinys Simptomai Priezastys Apdorojimo etapai Diagnoze Rizikos veiksniai Skrandzio vezys, taip pat zinomas kaip skrandzio vezys, yra nepatogiu lasteliu, kurios sudaro daline skrandzio mase, kaupimasis. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kasmet visame pasaulyje del skrandzio vezio sukelia 723 000 su veziu susijusiu mirciu.

(Health)

Moterims su dantenu ligomis gali tekti stebeti vezi

Nauji tyrimai patvirtino, kad periodonto ligos yra susijusios su padidejusia vezio keliomis rusimis, pvz., Stemples veziu, kruties veziu ir tulzies pusles veziu, ypac suaugusioms moterims. Gimdos ligos metu vyresnio amziaus moterys kelia padidejusia vezio rizika, rodo naujas tyrimas. Periodonto ligos ar dantenu ligos taip pat zinomas kaip "periodontitas", ir tai sukelia dusuliu infekcija ir uzdegimas.

(Health)