Q karsciavimas: priezastys, rizika ir gydymas

Turinys

1. Tipai
2. Simptomai
3. Priezastys
4. Rizikos veiksniai
5. Diagnoze
6. Gydymas
7. Prevencija

Q karstlige arba uzklausos karsciavimas yra neiprasta bakterine infekcija, perduodama is gyvunu i zmones. Jis gali buti umus arba letinis, o letinis tipas gali buti mirtina.

Labiausiai tiketina, kad avys, ozkos, galvijai ir kiti gyvuliai pernesa bakterija, taciau ji buvo nustatyta daugelio rusiu gyvunuose, iskaitant zuvi, sunis, kupranugarus ir juru kiaules.

Q karsciavimas gali atsirasti bet kurioje pasaulio vietoje. 2014 m. Jungtinese Amerikos Valstijose (JAV) buvo pranesta apie 167 Q karstines atvejus.

Infekcija vadinama Query karsciavimu, nes, kai pirma karta buvo nustatyta, priezastis buvo paslaptis. Po to priezastis buvo nustatyta, taciau pavadinimo naudojimas tesesi.

Tipai

Yra du pagrindiniai tipai: uminis ir letinis.

Uminis Q karsciavimas

Q karsciavimas vezamas ir plinta gyvuliais.

Sis tipas yra paplites ir sunkesnis. Gali atsirasti panasiu i gripa simptomu, iskaitant raumenu skausma, padidejusi kuno temperatura ar karsciavima. Retais atvejais gali issivystyti lengva pneumonija, hepatitas arba abu.

Dauguma pacientu, serganciu umine Q karsciavimu, per kelias savaites be gydymo visiskai atsigauna. Antibiotikai gali padeti palengvinti simptomus per kelias dienas.

Taciau kai kuriems zmonems jis gali pasireiksti letiniu, ypac zmonems, kurie jau turi kita letine bukle.

Letinis Q karsciavimas

Letinis Q karsciavimas yra daug paprastesnis, bet rimtesnis. Sirdies vidinis pamusalas gali buti uzdegimas, vadinamas endokarditu.

Tai gali sukelti sirdies nepakankamuma, jei jis nebus gydomas.

Kitos letines Q karstines komplikacijos gali buti tokios:

• encefalitas arba centrines nervu sistemos uzdegimas (CNS)
• pneumonija ar plauciu uzdegimas
• hepatitas arba kepenu uzdegimas, kuris pasireiskia kepenu padidejimu, karsciavimu ir odos ir akiu pageltimu (gelta)
• osteomielitas arba kaulu infekcija

Letinis Q karsciavimas paprastai yra mirtinas, jei jis nera gydomas.

Pacientu, serganciu letiniu Q karsciavimu, perspektyvos priklauso nuo to, ar jie gali patekti i antibiotikus. Laiku gydant, isgyvenamumas yra 90 procentu.

Zmonems, sergantiems letiniu Q karsciavimu, keli metai turi vartoti antibiotikus, kad butu isvengta pasikartojimo.

Simptomai

Zenklai ir simptomai atsiranda nuo 14 iki 21 dienos po pradines infekcijos. Tai vadinama inkubacijos periodu.

Uminio Q karscio pozymiai ir simptomai yra:

• karsciavimas, kurio kuno temperatura ne mazesne kaip 39,4 laipsniu Celsijaus arba 104 laipsniu Fahrenheito
• stiprus galvos skausmas
• raumenu skausmas
• sanariu skausmas
• prakaitavimas
• fotofobija arba jautrumas sviesai
• svorio metimas
• odos berimas, nors tai ir yra reta
• lengvas pneumonija
• hepatitas ar kepenu uzdegimas, taciau tai retai

Letines Q karstines pozymiai ir simptomai atsiranda mazdaug po 6 menesiu po uminio pasireiskimo.

Dazniausias simptomas yra endokarditas.

Letiniai Q karstines atvejai gali sukelti mirtinas sirdies komplikacijas.

Endokardito simptomai yra:

• auksta temperatura
• naujas sirdies surmulys
• skausmas raumenyse
• sirdies surmulio pokyciai
• kraujavimas pagal nagus ar nagus
• sutrikusios kraujagysles akyse
• sutrikusios kraujagysles odoje
• krutines skausmai
• kosejimas
• galvos skausmas
• dusulys
• mazi gabalai ant pirstu ir / arba pirstu
• dusulys
• prakaitavimas, iskaitant prakaitavima nakti
• pilvo patinimas
• galuniu patinimas
• nuovargis
• netiketas svorio kritimas
• silpnumas

Osteomielitas, taip pat gali pasireiksti kaulu infekcija. Pacientai paprastai patiria giliu skausmu ir raumenu spazmu uzdegimo srityje, taip pat karsciavima.

Priezastys

Infekcija sukelia bakterija, Coxiella burnetii (C. burnettii), kuris pereina nuo gyvuliu prie gyvuliu.

Tada zmones uzsikrecia ikvepus uzterstas oro daleles arba per kontakta su pienu, slapimu, ismatomis, maksties gleivemis ar uzkrestu gyvunu sperma.

Kolorado karstlige: simptomai, gydymas ir prevencijaGalimybe gaisti gyvuno liga yra maza, taciau parazitai, tokie kaip erkes, kurie tiekiami tiek gyvunams, tiek zmonems, gali sukelti sveikatos problemu.Skaityti dabar

Rizikos veiksniai

Dirbant ar salia ukio ir jo gyvuliu gali padideti Q uzkietejimas.

Zmones, kurie daznai susiduria su gyvuliais, yra zymiai didesne Q karstines atsiradimo rizika. Tai apima ukininkus, veterinarus, stabilias rankas, mesos pakuotojus ir skerdyklu darbuotojus.

Gyvenimas salia ukio ar ukininkavimo infrastrukturos gali padidinti rizika. Bakterijos taip pat gali buti ore.

Geografine vietove taip pat gali buti veiksnys. Jungtinese Amerikos Valstijose daugiau nei trecdalis 2014 m. Atveju kilo is Teksaso, Kalifornijos, Kolorado ar Ilinojaus.

Zmones gali uzsikresti netiesiogine ar tiesiogine infekcija su uzsikretusiais gyvunais:

Tiesiogine ekspozicija yra labiausiai paplites. Asmuo ikvepia mazas daleles, kurias isleidzia uzkrestas gyvunas, pvz., Kai gyvunas gimdo ar skerdziamas.

Netiesiogine ekspozicija atsiranda, nes bakterija yra atspari ir gali isgyventi ne savo aplinkoje iki 10 menesiu, pavyzdziui, dirvozemyje.

Uzterstas dirvozemis, dulkes arba sienas gali buti plinta veju per tolimus atstumus.

Manoma, kad 2003 m. Kalejimo protrukis kalejime Italijos kalejime buvo uzkrestu dulkiu, kilusiu is netoliese esancio lauko, kuriame ganedavo avys.

Taip pat gali buti infekcijos saltinis neapsistorizuotas pienas is infekuotu karviu, aviu ar ozku.

Vienintelis budas, kaip zmogus gali uzkresti kita zmogu, yra arba per lytinius santykius, arba nuo uzkrestos nesciosios motinos jos vaisiaus.

Rizikos veiksniai, kurie padidina Q karstliges pasireiskimo tikimybe, yra sie:

• sirdies liga, ypac stenoze ar kitos ligos, turincios itakos sirdies voztuvams
• inkstu liga
• kraujo vezys, pvz., leukemija ar limfoma
• silpnejusi imunine sistema, kuria sukelia, pavyzdziui, ZIV ar AIDS, chemoterapija ar ilgalaikis steroidu gydymas

Diagnoze

Gydytojas atliks fizini tyrima ir paprasys paciento apie ju uzsiemima.

Kai gydytojas itaria umine ar letine Q karsciavima, gali buti uzsakomi kraujo tyrimai ir kiti tyrimai.

Serologiniai tyrimai: kraujo serumo testas gali padeti diagnozuoti infekcines ligas. Siuo atveju jis gali aptikti antikunu buvima c. burnetii antigenas. Pakankamas pakankamai antikunu skaicius (titeris) siulys diagnoze.

Trombocitu skaicius: sis kraujo tyrimas apskaiciuoja trombocitu kieki kraujyje. Trombocitai yra maziausios lasteliu strukturos kraujyje. Sis bandymo rezultatas gali parodyti "Q" karsciavima, taciau jis jo nepatvirtins.

Echokardiogramos: garso bangos gamina sirdies daliu vaizdus, ??iskaitant raumenis, voztuvus ir kameras, siekiant isbandyti endokardita.

Echokardiogramoje gali buti issamiai apibudinta sirdies struktura ir veikimas. Tai gali atskleisti bakteriju ir lasteliu gumbas ir uzkresta ar pazeista sirdies audini.

Gydymas

Dvieju tipu gydymas bus skirtingas.

Uminis Q karsciavimas

Nedideli arba nesimptominiai atvejai paprastai praeina per kelias savaites be jokio gydymo.

Taciau antibiotikus galima skirti 2 - 3 savaites, priklausomai nuo to, kiek infekcija yra sunki. Doksiciklinas yra standartinis gydymas. Antibiotikas yra veiksmingiausias per savaite nuo simptomu atsiradimo, todel svarbu tai pradeti kuo greiciau.

Pacientui gali tekti praejus sesiems menesiams grizti i kita serologini tyrima, siekiant nustatyti, ar Q karsciavimas grizo.

Jei yra specifiniu antikunu, reikes papildomu antibiotiku.

Letinis Q karsciavimas

Pacientai, kuriems yra Q karsciavimas, antibiotikus vartos maziausiai 18 menesiu ir kartais net 4 metus.

Pacientams, sergantiems letiniu Q karsciavimu, reikia nuolat stebeti, kad nebutu uzkreciama infekcija.

Del sunkesniu apraisku gali reiketi daugiau invazinio gydymo.

Su endokarditu serganciam pacientui gali prireikti chirurgines operacijos, skirtos sirdies voztuvams paveikti ar persodinti, arba istaisyti aneurizma.

Aneurizma atsiranda, kai kraujagysles ar sirdies kameros dalis issivyrauja ir kraujagysles pazeidzia arba sukelia sienos silpnuma.

Kilus kraujo spaudimui, kraujagysliu balionai islieka silpniausioje vietoje. Patinimas gali buti mazas arba labai didelis, jis gali isplisti isilgai kraujagysles. Kai aneurizma auga, padideja plysimo rizika. Plysimas gali sukelti sunku kraujavima ir kitas komplikacijas, iskaitant staigia mirti.

Kilus infekcijai, pacienta reikes stebeti keleta metu.

Q karsciavimas nestumo metu

Dauguma antibiotiku, vartojamu Q karsciavimui gydyti, nerekomenduojami nestumo metu. Pacientas gali nuspresti laukti, kol po gimdymo gaus gydyma. Taciau tai kelia papildoma rizika, nes Q karstine gali sukelti vaisiaus komplikacijas.

Medicinos personalas turi paaiskinti paciento gydymo galimybes ir ju keliama pavoju.

Prevencija

Reikia imtis prevenciniu priemoniu, kad butu sumazinta rizika zmonems, kurie dirba su gyvunais ir gyvunines kilmes produktais. Pavyzdziui, visi gyvunines kilmes gyvuniniai produktai turetu buti tinkamai salinami, o prieiga prie uzkrestu gyvunu turetu buti ribojama.

Darbuotojai turetu vengti liesti bet koki kontakta su gyvuno slapimu, ismatomis ar krauju.

Kur imanoma, pacientams, kuriems budinga bukle, pvz., Letine inkstu liga, sirdies voztuvu sutrikimai, kraujagysliu sutrikimai ar susilpnejusi imunine sistema, reiketu vengti dirbti su gyvuliais.

Pasterizuojantis pienelis naikina bakterija, sukeliancia Q karsciavima.