Augimo investicijos i ankstyvojo ugdymo programas yra labai rentabilus strateginiai tyrimai

Remiantis naujais tyrimais, didinant investicijas i ankstyvos vaikystes ugdymo programas yra labai ekonomiskai efektyvi strategija, kuri gali suteikti didele graza, skatinti ilgalaiki augima ir zenkliai mazinti nelygybe mazose ir vidutines pajamu salyse.
Pasak Patrice Engle is Kalifornijos valstijos universiteto Kalifornijos politechnikos universiteto (JAV), kuris yra vienas is pirmaujanciu naujosios vaiko raidos serijos autoriu, "The Lancet" paskelbe "Online First":

"Numatoma investiciju nauda, ??siekiant pagerinti tik viena ankstyvosios vaikystes ugdymo komponenta, ikimokyklinio ugdymo programas, rodo, kad didejantis ikimokyklinio ugdymo poreikis iki 25 proc. Gali pagelbeti 10,6 mlrd. JAV doleriu, o 50 proc. Padidejimas galetu sukurti 33,7 mlrd. JAV doleriu, o nauda butu naudinga apskaiciuotas santykis svyruoja nuo 6,4 iki 17,6 (priklausomai nuo numatomo vaiku, besimokanciu ikimokyklinio amziaus, procentas, 25% ar 50%) "*.

2007 m. "Lancet" pranese, kad daugiau nei 200 milijonu vaiku iki 5 metu nepajege pasiekti visisko vystymosi potencialo del isvengiamos rizikos, iskaitant skurda, nepakankama mityba ir nepakankama intelektines stimuliacijos lygi, taip prisidedant prie mazo issilavinimo pasiekimu ir prasta sveikata ir skurdas velesniame gyvenime.
Si serija nagrineja naujus vaiko vystymosi nelygybes priezasciu irodymus ir ivertina dabartiniu ankstyvojo vaiko vystymosi intervenciju efektyvuma, taip pat apskaiciavo, kaip nepasiteisino investuoti i nepalankioje padetyje esanti vaiku vystymosi potenciala.
Pirmasis serijos leidinys rodo, kad efektyviausias ir ekonomiskai efektyvus laikas isvengti nelygybes prasideda pries gimdyma ir tesiasi pirmieji gyvenimo metai. Maliarija, smurtas visuomeneje ir motinos depresija yra keletas naujai nustatytu pavoju.
Dvi svarbiausios apsaugos priemones, skirtos vaiko vystymuisi, yra maitinimas krutimi ir aukstesnis gimdyviu issilavinimas, kai tyrimai nuolat parodo rysi tarp maitinimo krutimi, geresniu mokyklu klasiu ir aukstesniuju IQ balu. Vis dazniau nustatoma, kad jauni aukliu motinu vaikai pasiekia aukstesne kognityvines raiskos raida ir geresne prieiga prie intervenciju.
Antrasis serijos leidinys skirtas veiksmingoms intervencijoms, pvz., Namu ir bendruomenei paremtiems auklejimams bei seimos paramai, kurios padeda vaikui pazinti ir emocini vystymasi.
Intervencija gali reiksti, pavyzdziui, kad vaikai, sulauke 3 metu ir jaunesni, gali padeti pagerinti tevu ir vaiku saveika, leidziant vaikams mokytis per zaidima, taip padedami jiems kurti fondus. Vaikams nuo 3 iki 6 metu intervencijos gali suteikti ankstyvojo amziaus vaiku ugdymo centrus, gerinant ju pasirengima mokyklai ir ugdant ju mokyklas, kad jie galetu sekmingiau mokytis mokykloje, pasiekti didesnes pajamas suaugusiesiems ir savo ruoztu galetu suteikti geresni issilavinima , sveikata, mityba ir sveikatos prieziura savo vaikams.

Antrojo straipsnio autoriai paaiskina: "Musu tyrimai rodo, kad jei norime sumazinti prastos vaiko vystymosi nasta, turetume pasiulyti aukstos kokybes integruotas programas, kurios nukreiptos i labiausiai nepalankioje padetyje esancius vaikus ir keliamus pavojus, su kuriais susiduria". .
Taciau jie tvirtina, kad nors skurdziausiems ir labiausiai pazeidziamiems vaikams yra tie, kurie greiciausiai gauna naudos is vaiku ugdymo programu, sie vaikai yra maziausiai tiketina, kad tures prieiga prie ju.
Besivystantis pasaulis siuo metu gauna labai mazai lesu vaiko vystymosi programoms is vyriausybiu:

"Viesoji 1% BNP investicija yra minimali, reikalinga kokybisku ankstyvojo vaiku ugdymo paslaugu teikimo uztikrinimui ... taciau Kenijos, Nepalo ir Tadzikistano vyriausybes isleidzia tik 0,1% BNP, o Nikaragva ir Senegalas isleidzia maziau nei 0,02% BNP. BNP ikimokyklinio ugdymo srityje (nebuvo duomenu apie kitas ankstyvo vaiko vystymosi paslaugas). "

Autoriai ispeja, kad politika ir rodikliai yra veiksmingi tik tuo atveju, jei yra finansavimas. Jie pabrezia: "Nepaisant to, kad vyriausybes skirti daugiau lesu kokybiskoms ankstyvojo vaiku ugdymo programoms skurdziausiam gyventoju skaiciui, ekonominiai skirtumai isliks ir isaugs".
UNICEF vykdomojo direktoriaus Anthony ezeras taip pat ragina papildoma komentara, kuriame sakoma:

"Du Lancet'o dokumentai pateikia naujus irodymus apie vystymosi netolygumus ankstyvoje vaikysteje ir isimtines galimybes, kurias turime jas istaisyti. Mes neturime ignoruoti siu irodymu. Turime elgtis".

Jis tesia sakydamas:

"Reikia didesniu investiciju i kokybiska auklejimo programas ir organizuotus ankstyvojo mokymo centrus labiausiai nepalankioje padetyje esantiems vaikams. Sios paslaugos taip pat turetu buti geriau integruotos i esamas bendruomenes programas ivairiuose sektoriuose, iskaitant sveikata, mityba, svietima, vandeni ir sanitarija, ir apsauga. "

Parase Petra Rattue