Kokie yra plauciu vezio stadijos?

Turinys

1. Etapai
2. Simptomai ir atranka
3. Diagnoze
4. Gydymas

Yra du pagrindiniai plauciu vezio tipai: nesmulkialastelinis plauciu vezys ir smulkialastelinis plauciu vezys. Kiekvienas turi savo staging sistema, procesa, kuris nustato, kiek vezys plinta.

Staging padeda gydytojams numatyti perspektyvas ir pletoti geriausia gydymo plana.

Etapai

Abi pagrindines plauciu vezio rusys turi savo staging sistemas.

Nesmulkialastelinis plauciu vezys

Daugeliu atveju plauciu vezys yra nesmulkialastelinis plauciu vezys.

Pasak Amerikos vezio draugijos (ACS), nesmulkialastelinis plauciu vezys (NSCLC) sudaro apie 80 proc. Plauciu vezio atveju. Trys pagrindiniai NSCLC potipiai yra sie:

• Adenokarcinoma. Tai sudaro 40 proc. Plauciu vezio atveju. Paprastai tai yra isorines plauciu dalys. Jis linkes augti leciau nei kiti du potipiai, todel yra didesne tikimybe, kad auglys bus rastas anksciau nei jis pasklistu.
• Suragejusiu lasteliu karcinoma. Tai sudaro apie 25-30 proc. Plauciu vezio. Jis auga is lasteliu, kurios linkstasi i plauciu kvepavimo takus. Plazmine lasteliu karcinoma paprastai buna plauciu centre.
• Dideles lasteles karcinoma. Tai sudaro 10-15 proc. Plauciu vezio. Jis gali buti randamas bet kurioje plauciu dalyje ir yra linkes augti greiciau nei kiti potipiai.

NSCLC dazniausiai naudojamas sistemoje, pavadintoje TNM klasifikacija:

• T - naviko dydis ir vieta
• N - itrauktu netoliese esanciu limfmazgiu skaicius
• M - metastaziu ar kiek issivyste vezys

Naudodamiesi T, N ir M balu deriniu, gydytojai gali suskirstyti NSCLC i keturis skirtingus etapus:

• 1 etapas yra tuomet, kai auglys yra viename plauciuose, ir nera plisti i bet kuriuos limfmazgius ar tolimus organus.
• 2 etapas reiskia, kad vezys plisti i limfmazgius plauciu viduje, bet nera plisti i bet kuriuos tolimus organus.
• 3 etapas diagnozuojama, kai vezys plinta i limfmazgius krutines centre, taciau jis nera isplites i bet kuriuos tolimus organus.
• In 3a etapas, vezys neplito i priesinga kuno puse.
• In 3b etapas, ji isplito i limfmazgius priesingoje plauciuose ir progresavo virs apykakles kaulo i gerkle ir kakla.
• 4 etapas diagnozuojama, kai vezys plinta visame kune.

Siu etapu prognozes paprastai pateikiamos kaip procentas zmoniu, kurie vis dar gyvena praejus 5 metams po ju diagnozavimo. Sie rodikliai pateikti 2015 m. Apzvalgos straipsnyje Biochimica et Biophysica Acta:

• 1 etapas: 60-80 proc
• 2 etapas: 30-50 proc
• veikiantis 3a etapas: 10-15 proc
• neveikia 3a etapas: 2-5 proc
• 3b etapas: 3-7 proc
• 4 etapas: 1 proc

Smulkialastelinis plauciu vezys

Mazuju lasteliu plauciu vezys (SCLC) sudaro apie 15 proc. Visu plauciu vezio atveju. Labiausiai paplitusi LKLK stadijos sistema liga suskirstyta i dvi kategorijas:

• Ribotas etapas, kai vezys yra tik vienoje krutines puseje.
• Platus etapas, kai vezys isplito i priesinga kuno puse.

SCLC linkes greitai augti ir skleisti, o tai apsunkina gydyma. Bendras 5 metu isgyvenamumas yra apie 5-10 proc., O geresnes perspektyvos yra ribotos, nei ekstensyvios.

Simptomai ir atranka

Reikia pasikonsultuoti su gydytoju, jei asmuo kraujavimas ar ilgalaikis kosulys.

Plauciu vezio simptomai daznai gali buti supainiami del bronchito ar pneumonijos. Tai yra priezastis, kodel daugiau nei 70 proc. Plauciu vezio yra jau issivysciusiuose etapuose.

Taciau, anksciau nustatytas plauciu vezys, tuo geriau yra tikimybe, kad jis bus sekmingai gydomas. ACS teigia, kad su gydytoju turetu buti konsultuojamasi, jei kas nors:

• turi nuolatini kosuli arba kraujavima ar tamsia flegma
• turi silpna balsa, krutines skausma, dusuli ar svokstima
• daznai turi kvepavimo taku infekcijas
• jauciasi pavarges ar silpnas, praranda apetita ir praranda svori

Kai plauciu vezys progresuoja, gali atsirasti nauju simptomu. Kai kurie is ju yra:

• galvos skausmas, galvos svaigimas ar traukuliai del vezio, pasireiskiancio nervu sistemai
• gelta del vezio, skleisti i kepenis
• gabaliukai po oda del vezio, issivystancio i limfmazgius
• nugaros skausmas, klubo skausmas ar bendras kaulu skausmas

Net ir be siu simptomu, gali buti rekomenduojama atlikti profilaktini plauciu vezio patikrinima. Nors nedideles rizikos pacientams dideles naudos nenustatyta, yra rimtu irodymu, kad sunkiuju rukaliu tyrimas gali zymiai sumazinti mirtinguma.

2011 m. Tyrimas New England Journal of Medicine nustate, kad 20 proc. maziau mirciu yra rimtuose rukantiesiems, kuriems kasmet buvo atlikta KT, palyginti su sunkiu rukaliu grupe, kurios nebuvo patikrintos.

Diagnoze

Jei simptomai yra itartini, gydytojas pirmiausia atliks paprasta rentgeno krutines lasta. Jei aptiktos naviko pozymiai, bus uzsakyta CT, MRI ar PET nuskaitymas. Sie nuskaitymai sukuria issamesni vaizda ir gali atskleisti naviko dydi, forma ir padeti.

Kitas zingsnis - issiaiskinti, ar auglys yra vezinis, ir jei taip, kokio tipo jis patiria plauciu vezi. Noredami tai padaryti, butina pazvelgti i plauciu lasteles po mikroskopu ir paleisti kai kuriuos genetinius tyrimus.

Plauciu audinio biopsija gali buti atliekama naudojant adata arba operacija. Alternatyviai, lasteliu meginiai gali buti imami is skreplio arba skyscio, esancio aplink plaucius.

Gydymas

Remiantis surinkta informacija gali buti parengtas gydymo planas. Gydymas gali apimti metodu derini, priklausomai nuo plauciu vezio stadijos ir rusies bei naviko genetines strukturos.

Tradiciniai gydymo budai yra chirurgija, radiacija ir chemoterapija:

• Chirurgija: Jei vezys yra nustatytas pakankamai anksti, gali buti imanoma pasalinti pagrindini navika ir kitas vezines lasteles.
• Spinduliuote: Radiacija pazeidzia veziniu lasteliu DNR, kol jie nebegali plisti, veiksmingai susilpninti arba uzmusti navika.
• Chemoterapija: Narkotikai, kurie isvirksciami i vena, trukdo vezio lasteliu DNR, sustabdydami ju augima ir plitima.

Taciau radiacijos ir chemoterapijos vaistai negali atskirti sveiku lasteliu ir vezio lasteliu. Del sios priezasties sveikos lasteles taip pat yra pazeistos.

Nepaisant siu tradiciniu gydymo budu, nauji vaistai, kurie puola vezines lasteles, tampa vis lengviau prieinami. Jie dazniausiai turi maziau sunkiu salutiniu reiskiniu ir daznai gali gydyti vezi, kuriu chemoterapija negali.

• Tikslines terapijos: Sie vaistai skirti konkretiems baltymams, kurie gamina tik vezines lasteles. Sie baltymai atsiranda del neiprastu DNR pakitimu, kuriuos galima nustatyti atliekant genetinius naviku tyrimus.
• Imunoterapija: Tam tikri imuniniu lasteliu pavirsiaus baltymai veikia kaip ijungimo ir isjungimo jungikliai, todel sveiki kuno lasteles gali paskatinti juos nepatirti. Imunoterapijos vaistai veikia islaikydami siuos baltymus, kad imunine sistema veiktu, kad uzkirstu kelia vezio lastelems.

Jei gydymas nera imanomas, yra terapijos programos, kuriomis siekiama palengvinti simptomus, palengvinti skausma ir uztikrinti geriausia gyvenimo kokybe. Sios rusies terapija vadinama paliatyvia slauga.

Naujausias straipsnis "New York Times" zurnalas profiliai Dr. B. J. Miller, buves "Zen Hospice Project" vykdomasis direktorius, paliatyviosios prieziuros programa, skirta "rekonstruoti paciento realybes versija, normaluma, prisitaikyti prie kanciu".

Kaip sumazinti plauciu vezio rizika

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad plauciu vezys yra antroji dazniausia vezio forma ir pagrindine vezio mirties priezastis.

Vienintelis didziausias plauciu vezio rizikos veiksnys yra tabako vartojimas. 2012 m. Nacionaliniame sveikatos tyrimo institute nustatyta, kad Jungtinese Amerikos Valstijose nuo 1975 m. Iki 2000 m. Beveik 800 000 mirciu nuo plauciu vezio buvo isvengta del rukanciuju skaiciaus mazejimo.

Taigi, geriausias budas sumazinti plauciu vezio rizika - nerukyti ar mesti rukyti.