Treniruociu rizika, kuria lemia dietos kokybe ir persivalgymas, o ne individualus maistas

Perziura, paskelbta specialiame "Stroke" numeryje Lancet neurologija sako, kad daugelis is daugelio insulto prevencijos tyrimu buvo pagristi nepatikimais irodymais. Tas pats pasakytina ir apie antrastes, kurios parode galima konkreciu maistiniu medziagu ir maisto produktu nauda. Remiantis tyreju duomenimis, insulto rizika yra didesne tikimybe, kuria lemia mitybos modeliai ir per didelis energijos suvartojimas, t. Y. Perdozavimas.
Graham Hankey is Royal Perth ligonines Perthe, Australijoje paaiskina:

"Bendra zmogaus raciono kokybe (t. Y. Mitybos modelis) ir energijos suvartojimo bei islaidu pusiausvyra, atrodo, yra svarbesni negu atskiru maistiniu medziagu ir maisto produktu veiksniai."

Hankey tvirtina, kad net jei kovos su dviem pagrindinemis mitybos gresmemis, pvz., Kaloriju ir druskos per didelio vartojimo, nauda yra gerai zinoma rizika, sukelianti insulta, teises aktai ir politika, susije su nutukimu ir druskos epidemijomis, nera pakankamai placiai paplite.
Siuo metu pasaulyje yra apie 1,46 mlrd. Suaugusiuju ir 170 mln. Antsvorio vaiku, du trecdaliai suaugusiu yra JAV. Isskyrus atvejus, kai nutukimo epidemija bus panaikinta, iki 2050 m. JK moterys bus 60% kliniskai nutukusiu moteru ir 50% moteru.
Trecioji dazniausia mirtingumo priezastis issivysciusiose salyse yra insultas, ir esant tik ribotam gydymui, svarbu isvengti insulto rizikos pakeiciant jo rizikos veiksnius, tokius kaip nesveika mityba. Nors gerai zinomas faktas, kad nepakankama mityba ir per didele kaloriju suvartojimas padidina insulto rizika, mokslininkai mazai zino apie tai, kurios konkrecios maistines medziagos ir maisto produktai veikia insulto rizika.
Tai gali buti del to, kad beveik nera atsitiktines atrankos tyrimu, kurie yra patikimi irodymai, ir tie, kurie buvo atlikti, rodo, kad maisto papildai, tokie kaip antioksidaciniai vitaminai, vitaminai B ir kalcis, ne mazina insulto rizika , bet is tikruju gali padidinti sirdies priepuolio ir mirtingumo tikimybe. Kitas paaiskinimas yra tai, kad dauguma tyrimu parode, kad insultas yra vienas rezultatas, o tai reiskia, kad svarbus maisto, maistiniu medziagu, gerimu ir mitybos iprociu poveikis skirtingiems insulto tipams galejo buti ignoruojamas.
Stebejimo tyrimu duomenys, kurie nepasitvirtino del priezasciu ir pasekmiu, todel yra maziau patikimi, rodo, kad insulto rizika gali buti sumazinta mazo druskos kiekio ir mazai cukraus dietomis, kuriose yra daug kalio ar kitu dietu, pavyzdziui, Vidurzemio juros dietos, kuri yra turtinga darzovemis, zuvimi, vaisiais, riesutais ir sveikaisiais grudais.
"Hankey" teigia:

"Tolesni moksliniai tyrimai ..., siekiant tiksliai ivertinti ir suvokti mitybos vaidmeni insulto priezastims ir pasekmems, bus itin svarbus kuriant ir igyvendinant strategijas, kaip sumazinti pasauline insulto nasta".

Jis teigia, kad tuo tarpu suriu suvartojimas ir nutukimo mazinimas turi buti vertinamas kaip svarbiausias sveikatos prioritetas, sakant:

"Skirtingai nuo tabako ir sirdies ir kraujagysliu ligu epidemijos, visuomenes sveikatos intervencijos ir politikos, skirtos asmenims pakeisti asmenini pasirinkima ir elgesi, neatsirado nutukimo ir druskos epidemiju".

Reikia daugiau patobulinti visuomenes informuotuma apie maista ir elgesi, susijusi su maistu. Turi buti nustatyti ir igyvendinti privalomi maisto produktu maistiniu medziagu kiekiai maisto produktuose ir maisto produktu zenklinimo standartai.
Pasak "Hankey", vis daugiau irodymu, kad, pavyzdziui, siekiant uztikrinti maisto produktu druskos tiksla, jis gali buti labai ekonomiskas; JAV, jei visi gyventojai sumazintu tik 3 g per diena, metinis nauju insulto incidentu skaicius galetu buti sumazintas 32 000 iki 66 000.
Galutiniame pranesime Hankey sako:

"Kai kuriose salyse galimas poveikis sveikos mitybos politikai, susijusiai su gyventoju sveikata, zemes ukio gamyba, prekyba, pasauline ekonomika ir pragyvenimo saltiniais, gali buti reiksmingas, o poveikis gali buti igyvendintas anksciau nei mes manome".

Parase Petra Rattue