Nesciu moteru ir nauju motinu savizudybiu pavojus - sveikatos prieziuros specialistai turetu zinoti

2009 m. Paskelbtas tyrimas Bendroji ligonines psichiatrija rodo, kad moterys, kurioms gresia savizudybe, gali buti lengviau identifikuoti, didinant krutines vezio ir nauju motinu patikimuma del didziosios depresijos ir konfliktu su partneriais.
Tyrejai teigia, kad nors tik nedidele dalis savizudybiu moteru yra nescios ar naujos motinos, nes si moteru grupe daznai naudojasi sveikatos prieziuros sistema, jos gali suteikti dideliu galimybiu intervencijoms, jei rizikos veiksniai bus geriau suprantami.
Vedantysis tyrinetojas dr Katherine J. Gold, seimos medicinos mokslu daktaras U-M medicinos mokykloje teigia:

"Siuo metu mes turime issamesne vaizda apie tai, kas yra sios moterys ir kas vede prie siu tragisku ivykiu. Sios mirtys skverbiasi per seimos ir bendruomenes ir sukelia daug skausmo ir nuniokojimo".

Micigano universiteto mokslininkai ivertino savizudybiu duomenis is unikalaus nacionalinio smurtinio mirties pranesimo sistemos, kuri buvo ivesta 2003 m., Kuri susieja keleta informacijos saltiniu ir suteikia tyrejams issamia informacija, pvz., Demografinius duomenis, psichine sveikata, nestumo busena, piktnaudziavimo narkotikais statusa ir sparciai besivystancios aplinkybes.
Isvados atskleide, kad daugiau nei puse moteru, kurie padare savizudybe, turejo zinoma psichines sveikatos diagnoze, didziausias yra nuotaikos sutrikimas, kuris paveike 95 proc. Moteru, ir beveik puse ju buvo depresines nuotaikos pries savizudybe.
Gruzijos sveikatos mokslu universiteto Svietimo atradimu instituto gastroenteras ir ginekologas vyresnysis mokslinis bendradarbis dr Christie Palladino aiskina:

"Ankstesni tyrimai parode, kad depresiniai sutrikimai veikia 14-23 proc. Nesciu ir po gimdymo moteru, o nerimo sutrikimai veikia 10-12 proc. Mes zinojome, kad didele depresija ilga laika yra savizudybes veiksnys. Taciau sie duomenys rodo, Pvz., nestumo ir po gimdymo moterys dazniau susiduria su konfliktais su partneriais nei ju partneres ".

Tyrejai taip pat pastebejo, kad po gimdymo moterys, palyginti su kitomis moterimis, per dvi savaites, pries savizudybe, buvo linkusios nustatyti depresiska nuotaika.
Svarbu pastebeti ir tai, kad jie taip pat atrado daugybe palyginimu, kuriu metu nestumo bukle nemazejo, pvz., 56 proc. Visu savizudziu auku zinojo psichines sveikatos diagnoze, 32 proc. Bande atlikti savizudybe ir 28 proc. Turejo zinoma alkoholi ar medziaga piktnaudziavimo klausimas mirties metu.
Aukso komentarai: "Depresija ir medziagu vartojimas yra rizikos veiksniai visiems, iskaitant nescias ir po gimdymo moteris".

Isvados parode, kad nors nesciu savizudybes, naujos postnatalines ir ne nescios moterys turejo labai panasu issilavinimo lygi ir seimynine padeti, Ispaniskas moterys turejo daug didesne savizudybiu tendencija nestumo metu (10%) arba per pirmuosius metus po nestumo (9%) nei nescios moterys (4%).
Tyrejai zino, kad ju tyrimas turi tam tikrus duomenu apribojimus, nes is ju 1583 m. Amziaus moteru is 2083 savizudybiu pavyzdziu buvo tik 17 valstiju, kuriose buvo gauti duomenys, duomenys, ir akivaizdu, kad nebuvo imanoma auku apklausti, kad gautu issamiai istirti ju psichines sveikatos bukle arba patikrinti, ar nera pranesimu apie smurta seimoje ir kitus nusikalstamus veiksnius.
Pagal Gold:

"Kaip visuomene, mes linke vengti kalbeti apie savizudybe. Taciau svarbu bandyti suprasti ir kalbeti apie rizikos veiksnius, jei mes ketiname spresti savizudybe visuomenes sveikatos poziuriu."

Parase Petra Rattue