Koks yra "sveikas zmogus"? "Google" nori zinoti

Ka kai kurie komentatoriai skambuoja "Google" "ambicingiausia projekta kada nors" - bandymas "karpyti" zmogaus kuna - buvo atskleista. Vadinamasis "Bazinis", bendradarbiavimas tarp Stanfordo universiteto, Duke universiteto ir "Google X" - technologiju giganto moksliniu tyrimu skyrius - yra vienas is "Google" vadinamuju "moonshot" projektu.
Komanda sukure "intelektualius kontaktinius lesius", skirtus gliukozes kiekiui nustatyti dalyviams.
Vaizdo irasu kreditas: "Google" / "Associated Press"

"Google" savokose "moonshots" yra ilgalaikiai moksliniu tyrimu projektai, kuriu igyvendinimas uztruks ilgiau nei desimtmeti. Pavyzdziai, kurie buvo pristatyti siuo metu rengiamuose lektuvuose, taip pat "Project Loon" misija "Wi-Fi" apreptis nutolusiose pasaulio vietose, naudojant aukstu balionu tinkla.

Galbut nurodydama naujus "Google" sveikatos prieziuros interesus, neseniai bendroves vadove ir vienas is jos steigeju Larry Page pasiule, kad per metus galima butu sutaupyti net 100 000 gyvybiu, nes duomenys gali buti saugomi sveikatos prieziuros duomenimis - nustatant modelius ir nustatant santykius dideliais kiekiais informacijos.

Is pradziu "Google X", "Duke" ir "Stanfordo" tyrejai surinks anoniminius genetinius ir molekulinius duomenis is pradinio 175 dalyviu, veliau isnagrineje daugiau nei tukstancius dalyku. Dalis siu duomenu gaus is "protingu kontaktiniu lesiu", kuriuos komanda sukure gliukozes kiekiui nustatyti dalyviams.

Galutinis tikslas yra sukurti, ka "Google" tikiuosi, bus pats pacias pilnas vaizdas, taciau aprasoma, kas sudaro "sveika zmogu". Si nuotrauka, bendrove tikisi, suteiks mokslui "bazine" nuoroda apie tai, kokie yra genetiniai komponentai, kurie sudaro gera sveikata.

Sveikatos apsauga nuo nusistatymo, o ne gydymo

Siekiant isvengti ligu profilaktikos, o ne gydymo, projekto logika yra surinkti duomenis, kurie pades mokslininkams ieskoti nauju budu, kaip anksciau prognozuoti ar aptikti sunkias ligas. Noredami tai padaryti, "Google" taikys savo skaiciavimo galia, kuria sudaro vienas didziausiu pasaulyje duomenu centru tinklu, surenkant surinktus duomenis palaidotus biologinius zymenis.

Tada mokslininkai gali naudoti biologinius zymenis, kad rizikos grupems priklausantys zmones galetu keisti savo elgesi arba kurti naujus profilaktinius vaistus ju salygoms.

A Computerworld iniciatyva priskiriamas "Google" pareiskimas, paaiskinantis bazines linijos filosofija:

"Is tiesu musu kuno chemija palaipsniui judiasi nuo sveikatos bukles iki ligos bukles, o mes jau turime pastebimu simptomu, kai jau esame toli toje pacioje testinumo dalyje. Taciau dar ilgiau nei sie simptomai pasirode, chemija kunas pasikeite - jo lasteles arba molekules lastelese. Deja, medicinos profesija siandien nesupranta to molekulinio lygio, kas atsitinka, kai organizmas pradeda susirgti

Jei anksciau galetume kazkaip aptikti siuos pokycius, kai tik kunas prades judeti "sveikoje" chemijoje, tai gali pakeisti ligu aptikima, gydyma ar netgi uzkirsti kelia. "

Vis delto, nes neseniai ivykdytu konfidencialumo skandalu, susijusiu su imone, kai kurie ekspertai yra atsargus, teigdami, kad nors nauda mokslui gali buti akivaizdi, tai, ko "Google" kaip korporacija iseina is jos, yra maziau aiski. Kai kurie kritikai kelia susirupinima del to, kad kitiems tyrejams duomenys gali nebuti prieinami.

"As nezinau ju darbotvarkes", - sake vienas ekspertas, praneses Kanados laikrasciuose "Pradine padetis", "cia bus skaidrumas, ar jie ketina pateikti visus siuos duomenis?"

Stanfordo universiteto medicinos mokyklos Radiologijos katedros dr. Sam Gambhiras, kuris jau daugiau nei metus dirba su bazinemis ligomis, sake "Wall Street Journal" kad projekta stebes institucines perziuros valdybos, o Duke ir Stanfordo universitetai - o ne "Google" - kontroliuoja informacija ir kaip ji naudojama.

"Tai tikrai klausimas, apie kuri buvo diskutuojama", - sake jis. "" Google "nebus leidziama nemokamai daryti viska, ka nori su siais duomenimis."

Universitetai taip pat pasalins informacija, kuri galetu buti naudojama dalyviams identifikuoti (pvz., Vardai ir socialinio draudimo numeriai), kol "Google" ir kitiems mokslininkams bus suteikta prieiga prie duomenu.

Pradini lygi vadovauja dr. Andrewas Conradas, molekulines biologas, kuris 2013 m. Kovo men. Prisijunge prie "Google X" ir kuris surinko apie 100 ekspertu is fiziologijos, biochemijos, optikos, vaizdo ir molekulines biologijos sriciu.

Nors panasus projektai jau egzistuoja, pavyzdziui, Jungtineje Karalysteje atliktas "Biobank" vaizdu tyrimas, "Bazine linija" siulo surinkti didziausia ir placiausia duomenu rinkini.

Kur mes saugome gerai zinomas melodijas, esancias smegenyse - desineje priekineje laikinosios lobis

"Neuroscience Research Australia" (NeuRA) neurologai zurnale "Brain" pranese, kad zmones saugo prisiminimus apie gerai zinomas melodijas ir dainas desineje priekineje laikinoje skiltyje, smegenu srityje. Autoriai paaiskino, kad ju isvados yra demencijos ir atminties praradimo tyrimo dalis, daugiausia demesio skiriant tai, kaip mes atpazistame ir prisimename garsus.

(Health)

Dideli aukstai, susije su padidejusia SIDS rizika

Kudikiai, gyvenantys didesniuose auksciuose, gali buti labiau rizikuojami staigaus kudikio mirties sindromo, teigia naujas leidinys "Pediatrics", paskelbtas Amerikos pediatrijos akademijos zurnale. Kudikiai, gyvene 8000 pedu aukstyje ar aukstesniame aukstyje, buvo 2,3 karto didesni uz SIDS rizika, palyginti su kudikiais, kurie gyveno zemiau 6 000 pedu aukscio.

(Health)