Stresas gali sutrumpinti nestuma ir sukelti maziau berniuku

Pasak tyrimo, paskelbto internete, pagrindiniame Europos reprodukcines medicinos zurnale Zmogaus reprodukcija Gruodzio 8 d. moterys, kuriu stresas antrojo ir treciojo nestumo trimestrais, gali sumazinti ju nestumo trukme ir padidinti ju dar negimusio vaiko gimimo pavoju. Be to, stresas taip pat gali paveikti berniuku santyki su gimusiu mergaitemis, del to mazeja vyru kudikiai. Tyrime isnagrinetas poveikis, kuri sukelia 2005 m. Taripakos zemes drebejimas Cileje nescioms moterims.
Nors mokslininkai zinojo, kad stresas gali sutrumpinti nestuma, kol kas tyrimas neatliko streso laiko poveikio ir poveikio stresui gali priklausyti nuo berniuku ir mergaiciu gimimo santykio.
Sie klausimai yra itraukti i nauja tyrima, kuris taip pat rodo, kad jo poveikis paciam stresui, o ne kiti veiksniai, kurie daznai gali sukelti stresa, pavyzdziui, skurdo, kuris, atrodo, daro itaka nestumui.
2004-2006 m. Cileje per metus buvo daugiau kaip 200 000 gimdymu. Visu kudikiu gimimo liudijimus isnagrinejo Niujorko universiteto profesoriai Florencia Torche (PhD) ir Karine Kleinhaus (MD, MPH), Niujorkas, JAV.
Kiekviename gimimo irase buvo duomenys apie gestacini amziu gimdymo metu, svori, auksti ir kudikio lyti, taip pat jei reikejo bet kokios medicinines pagalbos. Be to, irasuose buvo pateikti duomenys apie motinos amziu gimdymo metu, ankstesni nestuma, jei yra, seimine padeti ir kurioje is 350 Ciles apskriciu, kurioje ji gyvena. Sie duomenys pateike komanda su labai specifiniais duomenimis apie tai, kiek motinu buvo pakenkta zemes drebejimo pasekmems, atsizvelgiant i tai, kiek arti ju gyvenamo epicentro.
Prof. Torche, sociologijos asociacijos narys, paaiskino:

"Zvelgiant i informacija apie nestumo amziu zemes drebejimo metu dideleje neisrinktoje moteru grupeje leido mums nustatyti specifiniu gimdymo rezultatu rizika nestumo laikotarpiu, kai buvo stresoriaus, kuris, del stichines nelaimes, buvo buvo patyre visi tuo paciu metu, nors ir nevienodo laipsnio, priklausomai nuo to, kiek jie buvo gyvi i epicentra. Mes sugebejome uzfiksuoti vystymosi laikotarpius, kai streso poveikis buvo daugiausia zalingas vienai lyciai ".

"Ikikio" ir "Alto" ligonines bei aplinkiniai miestai buvo labiausiai veiksmingos "katastrofisko" zemes drebejimo srityse, kurios pagal momento ir dydzio masta (pagal Richterio skale) ismatuotos 7,9. Komanda atrado, kad moterys, gyvenusios arciausiai zemes drebejimo epicentro per antraji ir treciaji nestumo trimestra, turejo trumpesni nestuma ir anksciau (iki 37 nestumo savaites) padidejo pavojus.

Vidutiniskai moterys, susidurusios su zemes drebejimu per antraji trimestra, anksciau, nei moterys, gyveno neveikianciose salies vietovese, o ju kudikiai anksciau buvo 0,27 savaites (1,9 dienos). Paprastai mazdaug 6 is 100 moteru turejo gimdyma iki gimdymo, taciau 3 trecdaliu nestumo trimestrais patyrusiu moteru padidejo 3,4% (9 is 100 moteru).
Poveikis buvo labiausiai pastebimas moteru gimdymuose; ikimokyklinio gimdymo tikimybe padidejo 3,8%, jei motina treciojo nestumo trimestro metu patyre zemes drebejima, o antraji trimestra - 3,9%. Vyru gimimo statistiskai reiksmingai nepastebeta.

Apskaiciuojant streso poveiki lyties santykiui: moteru ir vyru gimstamumo santykis, komanda turejo pakoreguoti, nes zemes drebejimo stresas turejo didesni poveiki ikimokyklinio amziaus mergaiciu, nei berniuku, skaiciui. Jie atrado, kad treciaji nestumo trimita patyrusiu zemes drebejimu metu sekso santykis sumazejo 5,8%.
Prof Kleinhausas, psichiatrijos, akuserijos ir ginekologijos bei aplinkos medicinos daktaras, sake:

"Paprastai gimsta daugiau vyru nei moteru. Gimusiu vyru ir moteru santykis yra mazdaug 51:49, kitais zodziais tariant, is kiekvieno 100 gimimo 51 bus berniukai. Musu rezultatai rodo, kad si proporcija sumazejo 5,8 proc. , o tai reiskia, kad 100 vyru gimdymu santykis yra 45, taigi dabar moterys yra daugiau nei vyru. Tai yra reiksmingas sio tipo priemoniu pasikeitimas. "

Ankstesni tyrimai parode, kad moterys, kurioms yra stresas, dazniau persekioja vyriskus vaisius, nes jie auga didesni nei moterys, todel motinai reikia daugiau istekliu. Be to, jos gali buti ne tokios stiprios, kaip moterys, ir jos gali nepasitaikyti prie stresines gimdos aplinkos.

Prof. Torche paaiskino:

"Musu isvados del sumazejusio lytinio santykio patvirtina sia hipoteze ir rodo, kad stresas gali tureti itakos vyru gimstamumo gyvybingumui. Priesingai, tarp moteru sampratu streso poveikis, atrodo, neturi itakos ju koncepcijos gyvybingumui, o ilgiau nestumo laikotarpiui."

Tyrejai teigia, kad placentos, kuri kontroliuoja nestumo trukme ir streso hormono kortizolio poveiki placentos funkcijai, gali buti mechanizmai, leidziantys paaiskinti ju atradimus.
Prof Torche padare isvada:

"Kalbant apie pasekmes, akivaizdu, kad nereiketu rekomenduoti vengti stichiniu nelaimiu, taciau sis tyrimas rodo, kad reikia gerinti moteru sveikatos prieziura nuo nestumo pradzios ir net iki gimdymo. Akivaizdu, kad tai nesumazins streso, taciau ji gali suteikti rupinimasi, patarimu ir irankiu, kurie leistu moterims susidoroti su stresinemis aplinkybemis.
Atskira pasekme yra susijusi su musu gebejimu naudoti "naturaluji eksperimenta" (zemes drebejima), kad izoliuotu streso poveiki nuo veiksniu, kurie daznai buna su juo. Visu pirma tyrejai jau seniai teige, kad skurdas yra blogas rezultatu sveikatai del jo sukelto streso.
Tai labai tiketina, taciau sunku atskirti streso poveiki nuo kitu su skurdu susijusiu veiksniu, pvz., Mitybos nepakankamumo ir prasto busto, poveiki, kuris taip pat galetu tureti savarankiska poveiki moteru sveikatai ir ju rezultatams. nestumas. Del to sunku isitikinti, ar stresas pats savaime yra svarbus dalykas. Musu tyrimai rodo tvirtus irodymus. "

Autorius: Grace Rattue