Isminti itakojo sirdies ritmo variabilumas

"Yra galvos ismintis ir sirdies ismintis", - rase Charlesas Dickensas savo romane " Sunkus laikai. Taciau naujas tyrimas rodo, kad sirdis gali tureti didele itaka galvos isminciai, po to, kai zmones, kuriems yra didesnis sirdies ritmo variabilumas, gali buti ismintingesnes.
Zmones su didesne sirdies ritmo kintamumu gali tureti protingesni sprendima, rodo nauji tyrimai.

Svinas mokslininkas prof. Igoris Grossmanas is Kanados Vaterlo universiteto Psichologijos katedros ir kolegos paskelbia savo isvadas zurnale Funkcijos elgesio neurologijoje.

Apskritai ismintis apibreziama kaip turinti ziniu ir patirties bei gero sprendimo.

Prof. Grossmanas ir jo kolegos pazymi, kad vis labiau populiari savoku tarp pazintiniu mokslininku ir filosofu prasme yra ta, kad protingas sprendimas yra "pripazinti savo ziniu ribas, suvokti ivairius gyvenimo kontekstus ir kaip jie gali atsirasti laikui begant, pripazinti kitu zmoniu taskus perziureti ir ieskoti priesingu poziuriu susitaikymo. "

Nors daugelis zmoniu mano, kad tokie aspektai yra vieninteliai del pazinimo funkcionavimo, komanda pastebi, kad kai kurie elgesio mokslininkai teigia, kad sirdis taip pat gali vaidinti isminties vaidmeni.

Ismintingas samprotavimas "ne tik proto funkcija, pazinimo gebejimas"

Tyrinedami sia asociacija, mokslininkai itrauke 150 dalyviu is Vakaru Sidnejaus universiteto (Australija), kuriu vidutinis amzius buvo 25 metai.

Dalyviai privalejo dalyvauti daugelyje uzduociu, iskaitant socialines motyvacijos uzduoti ir priskyrimo sprendimu uzduoti. Vykdydami sias uzduotis, dalykai turejo pateikti savo nuomone apie socialinius klausimus, kuriuos jie jaucia stipriai, tiek is pirmojo, tiek treciojo asmens poziurio.

Kiekvieno uzduotyje ismatuotas dalyviu ramybes sirdies ritmas buvo matuojamas naudojant elektrokardiograma (EKG).

Kai buvo paklausta apie ju nuomone apie socialinius klausimus is treciosios salies perspektyvos, dalyviai, turintys didesni sirdies ritmo skirtuma, buvo ismintingesni, maziau saliski, nei tie, kuriems buvo mazesnis sirdies ritmo skirtumas.

Taciau, kai paprasyta suvokti visuomenes klausimus is pirmojo asmens poziurio, nebuvo nustatyta rysys tarp sirdies susitraukimu daznio pokyciu ir ismintingesnio sprendimo.

Mokslininkai apibrezia sirdies ritmo kintamuma, kaip laiko intervala tarp sirdies plakimu.

Paaiskindamas, kokie yra ju isvados, prof. Grossmann sako:

"Musu tyrimai rodo, kad ismintingas samprotavimas nera isimtinai proto ir pazinimo funkciju funkcija. Mes nustateme, kad zmones, turintys didesni sirdies ritmo kintamuma ir galintys galvoti apie socialines problemas, esancias nutolusioje vietoje, rodo didesnius gebejimus ismintingam samprotavimui. "

Prof. Grossman sako, kad jau buvo zinoma, kad asmenys, kuriu sirdies ritmo daznis yra didesnis, dazniausiai veikia geriau, pvz., Darbo atmintis, nei pacientams, kuriems yra mazesnis sirdies ritmo skirtumas.

Taciau jis pazymi, kad tai nebutinai reiskia, kad zmones, kuriu sirdies ritmo daznis yra didesnis, yra ismintingesnes; tokiems asmenims gali tekti apsvarstyti klausimus, susijusius su treciuju asmenu poziuriu, siekiant ismintingesnio sprendimo.

"[...] kai kurie zmones gali panaudoti savo kognityvinius gebejimus, kad priimtu neprotingus sprendimus. Norint nukreipti savo kognityvinius sugebejimus protingesniems sprendimams, zmonems, kuriems yra didesnis sirdies ritmo kintamumas, pirmiausia reikia iveikti savo egocentrinius poziurius", - sako jis.

Praejusi rugseji Medicinos naujienos siandien Pranesta apie tyrima, kuriame teigiama, kad sirdies ritmo variabilumas mazas, gali tureti itakos potrauminio streso sutrikimo (PTSS) rizikai.

Dviraciai dirbti gali padaryti jusu diena maziau stresa

Galbut nenuostabu, kad vienas is pagrindiniu stresu saltiniu Jungtinese Amerikos Valstijose yra darbas. Taciau, remiantis naujais tyrimais, gali buti paprastas budas sumazinti stresa darbo vietoje: dviraciu. Tyrejai teigia, kad vaziavimas dviraciu gali padeti sumazinti stresa. Kanados Concordia universiteto mokslininkai nustate, kad asmenys, kurie vaziuoja i darba, pranese, kad jaudina maziau stresa, palyginti su zmonemis, kurie keliavo dirbti automobiliu.

(Health)

Ar jusu vaziavimas keliauja pagerins jusu fizine sveikata?

Neseniai atliktas "Lancet" diabeto ir endokrinologijos tyrimas rodo, kad kelione i darba yra labai svarbi musu kuno mases indekse. Tie, kurie vaziuoja dviraciu, vaiksto arba naudojasi viesuoju transportu vidutinio amziaus, gali tureti mazesni kuno riebalu procenta nei vairuotojai. Nauji tyrimai rodo, kad autobuso gaudymas yra geresnis jusu sveikatai nei vairavimas.

(Health)