Alzheimerio ligos pradzia siejama su itampu, skausmo ir skausmo pozymiais

Yra zinoma, kad padidejusi hipertenzija, diabetas, progresavimas arba protiskai ir fiziskai neaktyvus gyvenimo budas kelia asmenims Alzhaimerio ligos, kuri yra labiausiai paplitusi demencijos forma pasaulyje, rizika. Dabar Argentinos mokslininkai teigia, kad stresas gali sukelti liga.
Dr Edgardo Reicho atliktas tyrimas buvo pristatytas 22-ajame Neurologijos draugijos (ENS) susitikime Prahoje.
2000 m. Europoje 4,7 milijono zmoniu serga Alzheimerio liga, o iki 2030 m. Sis skaicius turetu padideti iki 8 milijonu, o iki 2050 m. - iki 12 milijonu.

Dr Reichas paaiskino:

"Tiesa, zinoma, kad yra daugiau zmoniu, nes daugiau zmoniu pasiekia senatve. Taciau jus nebutinai turite gauti Alzheimerio ligos, nes esate vyresnis nei 80 metu. Akivaizdu, kad jo isvaizda ir zinoma ne tik priklauso nuo biologiniu veiksniu. pavyzdziui, stresas gali atlikti tam tikra vaidmeni ".

Norint nustatyti, ar Alzheimerio ligos atsiradimas yra susijes su stresiniais gyvenimo ivykiais, gydytojas Reichas ir jo komanda tiria 107 pacientus, kuriems buvo diagnozuota, kad jie gali tureti Alzheimerio liga lengvose ir vidutinio sunkumo stadijose. Vidutinis studentu amzius buvo 72 metai.
Grupe palygino Alzheimerio ligos pacientus su sveiku asmenu kontroline grupe. Tyrejai klause abieju grupiu (ar seimos nariu ir globeju) dalyviu, ar jie patyre ypatinga itampa ir itampa per trejus metus, kol jie buvo diagnozuoti.
Dr Reichas sake:
"Is tiesu trys is keturiu Alzheimerio ligoniu (73%) turejo susidoroti su sunkiu emociniu stresu - tris kartus daugiau nei kontroline grupe, kurioje per pastaruosius trejus metus tik 24% patyre stresa, sielvarta ir skausma."
Mokslininkai nustate:

• 21 pacientas mire sutuoktiniui ar partneriui
• 14 pacientu patyre vaiko mirti
• 20 buvo smurtinio pobudzio, pvz., Apiplesimo ar fizinio smurto
• 10 buvo autoavariju, del kuriu galejo kilti emocines zaizdos, nors sunkiu fiziniu suzalojimu nebuvo

Tyrejai taip pat nustate, kad finansines problemos, seimos nario sunkios ligos diagnoze ar prisitaikantys pokyciai, susije su migracija, taip pat buvo streso veiksniai.
Dr Reichas pakomentavo:

"Remiantis musu duomenimis, stresas greiciausiai sukelia pradinius demencijos simptomus. Nors as atmetu stresa kaip demencijos monokuliacija, moksliniai tyrimai patvirtina irodymus, kad stresas gali sukelti degeneracini procesa smegenyse ir sukelti neuroendokrinines sistemos disfunkcija ir Imunine sistema."

Norint issamiai isanalizuoti siuos mechanizmus, reikia daugiau tyrimu ", taciau dabar jau akivaizdu, kad daugiau demesio turetu buti skiriama zmoniu emocinei sveikatai, net ir ypac senatveje," - paaiskino dr. Reichas.
Parase Grace Rattue