Nerimas, pavydas ir blizgumas, susije su padidejusia Alzhaimerio rizika moterims

Naujas tyrimas, paskelbtas zurnale Neurologija teigia, kad moterys Alzheimerio ligos rizika gali buti didesne, jei vidutinio amziaus zmone jai kelia nerima, pavyda ar mistine.
Tyrejai teigia, kad vidurines grandies amziaus neurozes moterys, kurioms budingas nerimas, pavydas ar mieguistas, gali kelti didesne Alzheimerio ligos rizika.

Alzhaimerio liga dazniau pasitaiko moterims nei vyru, o 3,2 milijono is 5 milijonu Alzhaimerio atveju JAV paveike moteris.

Remiantis Alzhaimerio asociacijos duomenimis, 65 metu ir vyresni moteris turi 1 is 6 tikimybe vystytis ligai jos gyvenime, palyginti su 1 is 11 vyru tikimybe.

Sio paskutinio tyrimo tyrejai, iskaitant Svedijos Geteborgo universiteto doktorantes Lenos Johannssona, teigia, kad dauguma Alzhaimerio tyrimu istyre, kaip genetika, galvos trauma, sirdies ir kraujo sutrikimai bei issilavinimas itakoja ligos rizika.

Pavyzdziui, atliktas tyrimas Medicinos naujienos siandien anksciau siais metais atskleide genu varianta, kuris gali padidinti Alzheimerio liga moterims.

Taciau Johannssonas ir jo kolegos pastebi, kad labai mazai tiria, kaip tam tikri asmenybes bruozai gali tureti itakos Alzheimerio ligos rizikai. Kaip tokia, komanda sieke nustatyti asmenybes ir Alzheimerio ligos sasaja per tyrima, kuriame dalyvavo 800 moteru, kuriu vidutinis amzius yra 46 metai.

Alzhaimerio rizika didesne neurozinems moterims

Per 38 gydymo metus moterys turejo baigti asmenybes tyrimus, kuriuose ivertinta ju neurotiskumo lygis (pasireiskiantis nerimas, blizgumas ir pavydas) ir ekstremizacija (pasireiskianti isitikinimu, energetiniu elgesiu ir pirmenybe socialinei saveikai) arba introvercija (budingas drovumas ir pirmenybe savo kompanijai).

Moterims taip pat buvo paprasyta atskleisti, ar jie patyre streso periodus - kuriuos grupe apibudino kaip baimes, nervingumo, nerimo, miego sutrikimu, itampos ar dirglumo jausmus, susijusius su seima, darbu ar sveikata, kurie truko 1 menesi ar ilgiau.

Streso laikotarpiai buvo matuojami skaleje 0-5; moterys, kurios imuse 0, niekada nesusidure su stresiniu laikotarpiu, o moterys, kurios uzfiksavo 5, per pastaruosius 5 metus patyre nuolatini stresa. Manoma, kad moterys patiria sunkumu, jei jie ivertina 3-5.

Tiriamuoju laikotarpiu 19% moteru issivyste demencija. Tyrimo rezultatai atskleide, kad moterys, kuriu didziausias neurotizmo testu skaicius buvo du kartus didesne, nei Alzheimerio liga sergantiems pacientams, kuriems buvo maziau neurotizmo balu, taciau si asociacija pasirode esanti stipresne tarp dalyviu, kurie ilga laika patyre stresa.

Be to, komanda nustate, kad moterims, kurios gavo didziuli neurotiskuma ir introversija, buvo didziausias Alzheimerio ligos pavojus.

Komentuodamas tai, ka rodo grupes rezultatai, Johannsson sako:

"Asmenybe gali pakenkti individo demencijos rizikai del jo itakos elgesiui, gyvenimo budui ar reakcijoms i stresa".

Anksciau siais metais, MNT pranese apie kita tyrima, paskelbta 2008 m Neurologija, kuriame teigiama, kad depresija yra susijusi su demencija.

Parkinsono smegenu implantas, patvirtintas FDA

JAV maisto ir vaistu administracija patvirtino implantuojama smegenu stimuliavimo prietaisa, skirta sumazinti Parkinsono ligos simptomus ir esmini drebuli, kai vien tik vaistai negali suteikti tinkamo poveikio. Naujas prietaisas padeda sumazinti Parkinsono ligos simptomus ir esmini drebuli, siunciant mazo intensyvumo elektrinius impulsus i smegenu elektrodus.

(Health)

Egzema gali buti gydoma nestumo baltymu

Naujausias tyrimas rodo, kad atopinis dermatitas, labiausiai paplites egzema, gali buti gydomas baltymu, kuris apsaugo vaisius nuo motinos imunines sistemos ataku nestumo metu. Tyrejai nustate baltyma, kuris galetu padeti gydyti atopini dermatita. Japonijos mokslininkai nustate, kad baltymas, vadinamas zmogaus leukocitu antigeno G1 (HLA-G1), zymiai pagerino odos pazeidimus pelems, kurioms budingas atopinis dermatitas.

(Health)