Manyti, kad kiti turi daugiau draugu, gali jus nustebinti

Kai pereisime i nauja aplinka - ar tai butu naujas darbas, nauja mokykla ar nauja kaimynyste, mes linke manyti, kad musu bendraamziai turi daugiau draugu nei mes. Bet koks sis isitikinimas turi itakos musu laimingumui? Tyrimai tiria.
Draugu apsuptas svarbus musu gerovei, taciau taip nemanau, kad kitiems yra daugiau draugu nei mes.

Zinoma, vienatve ir socialine izoliacija nera naudinga sveikatai ir gerovei.

Is tiesu, neseniai atlikti tyrimai parode, kad socialine izoliacija kelia gresme musu imuninei sistemai ir sirdies ir kraujagysliu sveikatai, nes ji yra atsakinga uz daugiau nei pernelyg ankstyva mirti nei nutukimas.

Bet tai galetu buti paprasciausias minties kad mes esame vieni, padaro mus nelaimingus?

Britanijos Kolumbijos universiteto (UBC) mokslininkai Vankuveryje, Kanadoje, bendradarbiaudami su Harvardo verslo mokyklos ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkais, Bostone, MA, nusprende istirti tiesiog tikintis kad vienas turi maziau draugu nei ju bendraamziai del bendros geroves.

Grupe vadovavo Francesas Cenas, UBC psichologijos katedros docentas, o mokslininkai atliko du tyrimus, kurie istirtu si socialini tikejima.

Ju isvados buvo paskelbtos zurnale Asmenybes ir socialines psichologijos biuletenis.

Socialiniu klaidu supratimo analize

Pirmajame tyrime Prof. Chen ir jo kolegos apklause 1099 pirmojo kurso studentu grupe UBC, paklause, kiek ju buvo artimi draugai, ir apytiksliai suzinojo, kiek artimu draugu jie mane, kad ju bendraamziai buvo padaryti nuo pat pradziu. mokslo metai.

"Glaudus draugai" buvo apibrezti kaip draugai, kuriuose mokiniai jaustusi patogiai, patikedami savo problemas, o tai buvo "socialiniu pazinciu".

Tyrimas parode, kad dauguma studentu tikejo, kad ju bendraamziai padare daugiau draugu nei jie turejo. Is tikruju 48 proc. Respondentu buvo isitikine, kad tai tiesa, o 31 proc. - priesingai.

Draugai, turintys naudos sveikatai: kaip jusu draugai galetu pagerinti savijautaKaip musu draugai veikia musu sveikata ir laime?Skaityti dabar

Antrojo tyrimo metu mokslininkai bande suzinoti, ar sis isitikinimas laikui begant butu toks pat paplites, isnagrinejus jo teigiamus ir neigiamus padarinius.

Komanda seka 389 pirmojo kurso studentus ir paprase, kad jie atliktu apklausas dviem laiko taskais, tarp ju - nuo 4 iki 5 menesiu.

Tyrimai paklause dalyviu geroves ir priklausymo jausmo. Pirmasis buvo ivertintas naudojant "Satisfaction with Life Scale", taip pat teigiamos ir neigiamos patirties skale, o pastaroji buvo isnagrineta naudojant perziureta socialiniu rysiu skale.

Be to, mokslininkai tyrineja laika, kuri mokiniai praleido bendravimui, ir laika, kuri jie paeme i draugyste.

Tikejimas apie bendraamziu draugus mazesnis gerove

"[At] bet kuriuo metu," tyrimas nustate ", studentai, kurie mane, kad ju bendraamziai buvo labiau socialiai susijes, pranese apie zema gerove ir priklausomybe."

Taciau laikui begant tie, kurie metu pradzioje mane, kad ju bendraamziai buvo "vidutiniskai labiau socialiai susieti", taip pat labiau linke tapti labiau draugais nei tie, kurie mane, kad ju bendraamziai buvo daug labiau socialiai susije.

Tai rodo pirmojo tyrimo autorius Ashley Whillans, Harvardo verslo mokyklos daktaras.

"Mes manome, kad studentai yra motyvuoti susirasti daugiau draugu, jei jie mano, kad ju bendraamziai turi tik viena ar du daugiau draugu nei jie", - sako ji. "Bet jei jie jaucia, kad tarpas yra per didelis, tai beveik panasi i tai, kad jie atsisako ir jaucia, kad net nereikia bandyti".

"Mes zinome, kad jusu socialiniu tinklu dydis daro dideli poveiki laimingumui ir gerovei [...] Taciau musu tyrimai rodo, kad net tik jusu isitikinimai apie jusu bendraamziu socialinius tinklus daro itaka jusu laimes".

Prof. Ashley Whillans

Profesorius Chen paaiskina, kas gali sukelti sias socialines klaidas, sakydamas: "Kadangi socialines veiklos, tokios kaip valgymas ar mokymasis su kitais, dazniausiai vyksta kavinese ir bibliotekose, kur jos lengvai suprantamos, studentai gali pervertinti, kiek ju bendraamziai bendrauja, nes jie nematau, kad jie valge ir mokytu vieni. "

Autoriai mano, kad tolesni tyrimai turetu istirti kitus galimus mechanizmus. Pvz., Gali buti, kad zmones linke neproporcingai aptarti savo socialine veikla, bet ne ju vienisas.

Busimi tyrimai taip pat tur ÷ tu apsvarstyti, ar tie patys faktai gal ÷ tu buti taikomi uz universiteto ribu, t. Y. Zmon ÷ ms, kurie keicia darbo vietas arba perkelia i kita miesta.

"Sie jausmai ir suvokimas, tikriausiai, yra stipriausi, kai zmones pirma karta izengia i nauja socialine aplinka, bet dauguma is ju tikriausiai susiduria su jais tam tikru momentu musu gyvenime", - pasakoja prof. Chenas.