"Protingai linke zmones" dazniau skuba priimti sprendimus "

Naujasis Londono universiteto "Royal Holloway" mokslininku tyrimas JK teigia, kad asmenys, kurie linke klastotems, labiau linke priimti skubotus sprendimus.
Tyrejai teigia, kad zmones, kurie linke klastoti, greiciausiai skubes priimti sprendimus.

Pyktis yra neracionalus isitikinimas, kad kazkas yra tikras, net jei yra konkreciu priesingu irodymu. Daugelis psichines sveikatos sutrikimu, iskaitant sizofrenija, yra klastingos.

Pasak mokslininko dr. Ryan McKay is Royal Holloway psichologijos katedros, asmenys, kurie susiduria su klaidomis, "turi nepagristu ir kartais keistu nuomoniu apie save ir pasauli".

Manoma, kad tendencija rinkti nepakankamus irodymais formuojant isitikinimus ir priimant sprendimus yra pagrindine kognityvine sudedamoji dalis, susijusi su klaidinimu ", - priduria jis.

Savo tyrime, neseniai paskelbtame zurnale Psichologine medicina, tyrejai norejo geriau nustatyti meluciu vaidmeni priimant sprendimus.

Neaiskios temos nepavyko surinkti tiek informacijos

Pries priimdami kompiuterini eksperimenta, kuris ismegino ju sugebejima rinkti informacija, pries priimant sprendima, tyrimo dalyviams buvo paprasyta uzpildyti klausimyna, kuriame butu issiaiskinta, kaip jie linke patirti melus.

Eksperimento metu dalyviams buvo paprasyta ziureti ekrana, kuriame buvo parodyta juodos arba baltos zuvies, kuri buvo sugauta is vieno is dvieju ezeru, seka. Remiantis ju pastabomis, dalyviai buvo paprasyti nuspresti, kuris ezeras buvo zuvu saltinis.

Dalyviams buvo suteikta nauda, ??jei jie pasirinko tinkama ezera, taciau netinkamai pasirinko baudas. "Apdovanojimu ir islaidu derinys sukure optimalius sprendimu taskus, leidziancius mums istirti tikrus" suolius i isvadas ", - aiskina Dr. McKay.

Mokslininkai nustate, kad kuo labiau linke mastyti dalyviai, tuo labiau tiketina, kad jie nusprestu ezera anksciau nei tie, kurie maziau linke klastoti. Kitais zodziais tariant, su klaidomis susijusiems asmenims nepavyko surinkti tiek informacijos, kad uztikrintu geriausia sprendima.

Komentuodamas sias isvadas, Dr. McKay sako:

"Musu rezultatai patvirtina, kad zmonems, kuriems budingas mastymas, greiciausiai laukiama geriausio momento pries priimant sprendima. Tai rodo, kad jie skubes rinktis kasdieniame gyvenime, susijusius su viskuo, nuo pinigu ar darbo iki seimos ir draugu, gali sukelti jiems maziau sekmingu rezultatu ".

Jis pridure, kad praeinantys tyrimai palygino tik tuos zmones, kurie linke klasteti su tais, kurie paprastai nemando melo.

Taciau del "objektyviu rezultatu vertinimo" rezultatu, naudojamu siame tyrime, Dr. McKay sako, kad komanda nustate, kad net dalyviai, kurie turejo nedidele tendencija patirti melus, skubejo i sprendimus. "Daugelis zmoniu soka i isvadas, taciau zmonems, kurie linke manyti, jie soka", - priduria jis.

Isvados turi potenciala padeti zmonems, kurie yra melagingi

Kalbeti su Medicinos naujienos siandien, Dr McKay sake, kad sios isvados gali padeti zmonems, kurie kencia nuo meluziju.

"Kai kurie terapiniai metodai reiskia, kad tokias uzduotis administruos zmonems, turintiems klaidu, ir suteiks jiems atsiliepimu apie ju veikla", - pridure jis. "Musu paradigma yra gana idomi, nes ji iliustruoja, kaip" pasislinkus i isvadas "gali buti labai dideliu sanaudu, taigi tai butu labai svarbus budas mokyti zmones apie spuogus, kad butu galima pasiekti isankstines isvadas."

Tolesniuose tyrimuose Dr. McKay mums pasake, kad jis ir komanda noretu issiaiskinti, kodel zmones, kurie linke i itampa, daro prieslaikinius sprendimus.

Anksciau siais metais, MNT pranese apie Australijos universiteto Adelaides universiteto tyrejo atlikta tyrima, kuriame jis teige, kad klaidos gali buti paaiskintos klaidingu "realybes testavimu" - kognityviu smegenu regionu nesugebejimu teisingai paleisti "pasakojancia" sistema.

Lengvai itampa paaugliai padidino hipertenzijos rizika veliau gyvenime

Aukstas kraujospudis yra didziule ir auganti problema JAV. Naujas tyrimas, kurio metu 1,5 milijono paaugliu iki pilnametystes istyre ankstyvuju psichologiniu parametru vaidmeni del padidejusios hipertenzijos tikimybes. Naujas tyrimas susieja paaugliu gebejima susidoroti su stresu ir hipertenzija veliau gyvenime.

(Health)

Mokymo pradinio ugdymo centras del smurto seimoje kelia kreipimasi i advokatu grupes

Pagal "The Lancet" pirma karta internete paskelbta straipsni smurto seimoje aukos kencia nuo ilgalaikiu padariniu sveikatai. Gydytojai ir slaugytojai, kurie buvo specialiai apmokyti, kad paprasytu savo pacientu apie smurta seimoje, taip pat paprastas budas kreiptis i advokatu organizacijas, yra 22 kartus labiau linke dokumentuoti moteru, serganciu vietiniu prievartos perdavimu, palyginti su tomis, kurios nera mokomos.

(Health)