lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Pagrindiniai genetiniai mutacijos kraujo vezio seimoje

2009 m. Paskelbtas tyrimas Gamtos genetika atskleidzia, kad Vasingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luiso mokslininkai atskleide kritine genetine mutacija kai kuriems pacientams, sergantiems mielodisplaziniais sindromais, ty kraujo veziui, kuris gali pazeisti mirtina leukemija.
Tyrejai taip pat nustate, kad pacientai, kuriems yra mutacija, akivaizdziai padidina umios leukemijos atsiradima. Nors si isvada turi buti patvirtinta ir papildomiems pacientams, tyrimas gali sudaryti kelia genetiniams tyrimams ateityje, kuris gali tiksliau diagnozuoti sutrikima ir numatyti ligos eiga.
Tyrejai atrado mutacija genoje, vadinamo U2AF1, tuo tarpu jie seka visa 65 metu vyro, turincio mielodisplazinio sindromo genoma, kuris pasireiske leukemijai, genoma. Tyrejai palygino mutacija su jo augliu lasteliu genomais ir veliau nustate genetine paklaida kituose mielodisplaziniu sindromu pacientuose, o tai rodo mutacijos reiksminguma.
Vyresnysis autorius ir hematologas / onkologas Matthew Walter, MD, medicinos mokslu daktaras sako:

"Sio geno mutacija nebuvo ant bet kurio radaro ekrano. Daugeliu atveju mielodisplaziniu sindromu diagnoze nera aiski, nes nera tiesioginio diagnostinio testo. Suprantame, kad genetiniu lygmeniu tai, kas prisideda prie sios ligos, tikimes, kad galiausiai pagerins sios ligos diagnoze ir gydyma. "

Mazdaug 28 000 amerikieciu, vyresniu nei 60 metu amziaus, kasmet diagnozuojami mielodisplazinio sindromo, sunkiai gydomos kraujo vezio seimos, kurios atsiranda, kai kraujo lasteles kaulu ciulpuose nera gerai subrende. Liga yra neisgydoma, nors gydymui skiriami vaistai.
Apytikriai 30% atveju ligos progresuoja i umios mieloidines leukemijos forma, kuri paprastai baigiasi mirtingumu, atsizvelgiant i tai, kad siems pacientams chemoterapiniai vaistai yra neveiksmingi.

Gydytojai siuo metu vertina, kokia tikimybe, kad sergantiems mielodisplaziniu sindromu serga leukemija. Jie tiria naviko chromosomas, kad nustatytu, kokiu mastu jie issiskyre ir pertvarke save, o tai rodo ligos sunkuma.
Pirmasis autorius Timothy Graubert, MD, medicinos mokslu daktaras, kuris specializuojasi gydant pacientus, sergancius mielodisplaziniais sindromais, paaiskina:
"Yra chromosomu modeliai, kurie rodo didele rizika ir maza rizika, taciau dabartiniai prognozes nustatymo metodai nera tobuliausi."
Tyrejai atpazino tris pacientus, kuriems buvo atlikta U2AF1 mutacija per visa genomo sekvenavima. Jie sekvenavo dar 150 pacientu, serganciu mielodisplaziniais sindromais, ir nustate 13 pacientu arba beveik 9% siu mutaciju. Jie padare isvada, kad kiekvieno paciento mutacijos atsirado mielodisplastiniu sindromu atsiradimo metu, nes jie nebuvo normaliose lastelese. Tiems pacientams, kuriems buvo nustatyta U2AF1 geno mutacija, buvo beveik tris kartus didesne tikimybe susirgti leukemija, palyginti su tais, kurie to nepadare.
Mokslininkai pastebejo, kad 15,2% pacientu, kuriems yra mutacija, sutrikimas lydejo leukemija, palyginti su 5,8% pacientu be jo.
Remiantis duomenimis, dazniausiai pasitaikanti mutacija paverte vieninteliu DNR keitimu tiksliai U2AF1 geno vietoje. Mokslininkai atrado, kad serinu (aminorugsciu formos) daugumoje mutaciju teigiamu pacientu paprastai galima pakeisti fenilalaninu ar tirozinu. Jie sako, kad vien mutacija nesukelia mielodisplaziniu sindromu, bet, atrodo, tai yra ankstyvas ivykis ligos eigoje.
Paprastai U2AF1 genas jungia baltymus, kurie jungiasi su RNR, DNR seserine molekule, kuri vykdo baltymu kurimo nurodymus.
Sulankstymas susieja skirtingus RNR sekcijas, kuriu reikia baltymui gaminti, o tie segmentai, kuriu nereikia, pasalinami. Nors mutavusios geno versija ir toliau gamina baltyma, jo jungimosi veikla keiciasi, o tai rodo, kad jis gali buti reiksmingas kai kuriu vezio vystymuisi.
Naujajame tyrime pateikiama keletas nauju isvadu, susijusiu su mielodisplaziniu sindromu genetiniu pagrindu. Sis tyrimas kartu su ankstesniais tyrimais, paskelbtais 2007 m Gamta ir New England Journal of Medicine, nustate astuoniu genu, veikianciu su siuo sutrikimu sergancius pacientus, mutacijas.
Grauber komentarai:
"Kartu sios isvados yra realus zaidimu keitimo mechanizmas. Viename is siu astuoniu genu budinga mutacija yra iki 50 proc. Pacientu, serganciu mielodisplaziniais sindromais. Kadangi sie pokyciai yra tokie dazni, manome, kad tai gali tureti itakos tobulinimui sutrikimo diagnoze ir nauju gydymo budu paieska ".

Vasingtono universiteto medicinos mokyklos mokslininkai ir universiteto Genomo institutas, iskaitant Richard Wilson, PhD; Elaine Mardis, PhD; Timothy Ley, MD; ir Li Dingas, PhD, visi tyrimo bendrai autoriai, pradejo visuotini genomo sekos nustatyma del vezio. Naujas tyrimas remiasi ankstesniu darbu, siekiant atrasti naujas veziniu mutaciju, tiriant viso paciento genoma.
Tyrima palaike Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) ir ankstyvojo karjeros apdovanojimas "Howard Hughes" medicinos instituto gydytojas-mokslininkas, kuri is dalies finansavo federaline stimulo dotacija.
Parase Petra Rattue

Pykinimas nestumo metu (rytoj skausmas)

Pykinimas nestumo metu (rytoj skausmas)

Nescia moteris per pastaruosius kelis nestumo menesius gyvena per pykinima ir vemima. Sunku nuspeti, ar tai ivyks. Kai kurios moterys pirmojo nestumo metu neturi pykinimo, taciau jaucia nestuma. "Pykinimas ir vemimas yra dazniausiai pasireiske simptomai pirmojo nestumo trimestro metu, kurie veikia 70-85% moteru" (British Medical Journal, 2004; 328: 503, vasario 28 d., Doi: 10.

(Health)

Ar antibiotikai daro musu vaikus riebus?

Ar antibiotikai daro musu vaikus riebus?

Vaiku nutukimas siuo metu yra vienas is triju vaiku JAV, kuriam siuo metu yra antsvorio arba nutukes, todel yra didziausias susirupinimas del sveikatos tevams, papildomas rukymas ir net piktnaudziavimas narkotikais. Dabar naujas tyrimas rodo, kad vaikai, kurie reguliariai gauna antibiotikus, igauna svori "zymiai" greiciau nei ju bendraamziai, kurie to nedaro. Remiantis naujausiu tyrimu, kartotinis antibiotiku vartojimas vaikysteje yra susijes su didesne KMI iki 15 metu.

(Health)