Atsiminimai turi buti "ijungiami" ir emocijas

"Atminties" apibrezimas kai kuriems gali buti susijes su mokymosi bandymu arba tiesiog atminties, kur jie paskui idejo savo automobilio raktus. Taciau, pasak Pensilvanijos valstijos universiteto psichologu, atmintis yra kur kas labiau selektyvi, nei anksciau mineta - zmonems gali tekti "ijungti" prisiminimus, kad butu galima prisiminti net paprasciausias detales.
Remiantis tyrimu, atributo amnezija atsiranda tada, kai asmuo uzduociai atlikti naudoja tam tikra informacija, bet tada negali konkreciai pranesti, kokia ta informacija buvo tokia maza kaip viena sekunde veliau.

Kad zmones galetu atsiminti ivykius, faktus ar procesus, jie turi buti prisirise prie atminties. Atminties formavimo procesas apima kodavima, saugojima, issaugojima ir velesne informacijos atskleidima bei ankstesne patirti.

"Paprastai manoma, kad jus atsiminsite konkrecia informacija apie dalykus, kuriuos lankote, taciau musu eksperimentai rodo, kad tai nebutinai yra tiesa", - sako Penn State psichologijos docente Bradas Wyble'as.

"Mes nustateme, kad kai kuriais atvejais zmonems sunku prisiminti net labai paprasta informacija, kai jie neketina prisiminti".

Wyble ir Hui Chen, psichologijos mokslu daktaras, isbande 100 studentu prisiminimus, suskirstytus i kelias grupes. Kiekviena grupe atliko eksperimento varianta, siekdama pakartoti rezultatus ivairiems informacijos tipams, pvz., Skaiciams, raidems ar spalvoms.

Bandomieji dalyviai buvo rodomi keturi simboliai ekrane isdestyti kvadratu - pavyzdziui, trys skaitmenys ir viena raide - ir buvo paprasyta pranesti, kuris kampas buvo konkretus laiskas po to, kai jie isnyko is ekrano. Siame uzduoties etape dalyviai retai padare klaida.

Po to, kai sia uzduoti kartojo daug kartu, dalyviams buvo uzduotas netiketas klausimas - nustatyti, kuris is keturiu simboliu, kuriuos jie ka tik mate, taip pat pasirode ankstesniame ekrane. Tik 25% dalyviu nurode teisinga simboli - ta pati procenta, kuris tiketinas atsitiktines atskaitos tasku.

Panasus rezultatai buvo gauti, kai dalyviams buvo prasoma surasti nelyginius skaicius, net skaiciu ir spalvu.

"Sis rezultatas yra stebetis, nes tradicines teorijos demesio supranta, kad, kai tam tikra informacija yra dalyvavusi, si informacija taip pat saugoma atmintyje, todel dalyviai turetu buti geriau atlike staigmenu atminties testa", - paaiskina "Wyble".

Tyrejai pazymejo reiskini, kuri jie patyre kaip "atributu amnezija", kaip pranese paskelbtame straipsnyje, kuriame yra internetinis zurnalas Psichologinis mokslas.

Atributo amnezija atsiranda, kai asmuo, noredamas atlikti uzduoti, naudoja tam tikra informacija, bet tada negali konkreciai pranesti, kokia informacija buvo tokia maza, kaip viena sekunde veliau.

"Informacija, apie kuria mums papraseme nustebino klausima, buvo svarbi, nes mes ka tik papraseme ju naudoti", - sako Chenas. "Tai buvo nesvarbi uzduociai, kuriai jie buvo suteikti".

Kai klausimas buvo pakartotas velesniuose bandymuose ir nebebuvo staigmena, dalyviai atsake zymiai daugiau teisingu atsakymu, o teisingi atsakymai buvo vidutiniskai 65-95% skirtinguose eksperimentuose.

Atmintis gali buti apibudinama kaip informacijos islaikymo procesas laikui begant arba galimybe pasinaudoti ankstesne patirtimi, siekiant nustatyti busima kelia. Sio eksperimento metu mokslininkai nurodo, kad zmoniu lukesciai atlieka svarbu vaidmeni nustatant, ka jie prisimena, net ir informacija, kuria jie konkreciai naudoja. Wyble daro isvada:

"Atrodo, kad atmintis yra kazkas panasaus i vaizdo kamera, jei jus neturite paspausti" iraso "mygtuka ant vaizdo kameros, jis nesiruosia" prisiminti ", ka objektyvas yra pazymetas. Bet jei jus paspauskite" irasas " mygtukas - siuo atveju jus zinote, ko jums reikes prisiminti - tada informacija bus saugoma. "

Wyble ir Chen teigia, kad sis pasirinktinis atminties saugojimas gali buti naudingas pritaikymas, nes jis neleidzia smegenims prisiminti informacijos, kuri tikriausiai nera svarbi. Mokslininkai planuoja testi sia moksliniu tyrimu linija, kai jie tiria, ar zmones zino, kad jiems truksta atminties.

Jausmas "uzkoduoja" atminti

Kitas tyrimas, paskelbtas zurnale Gamta ir vyko Niujorko universitete, taip pat pabrezia si prisitaikanti atminties pobudi: jis nuolat atnaujina save pagal tai, kokios zinios gali buti svarbios ateityje.

Sis naujas tyrimas rodo, kad zmogaus atmintis is tiesu yra tiesioginis failas, kuriame saugomi panasias izeidziamas akirati, garsus ir stebejimus tuo metu, kai jie gali tapti naudingi.

Tyrime buvo naudojami lengvieji elektriniai sukretimai, kurie sukele baime ir ismatavo, kaip emocijos paveike atminima apie anksciau pastebetas nuotraukas.

Tie, kurie paeme atminties testa is karto po ziurejimo slinkdami irankiu ir gyvunu vaizdus, ??prisiminedavo tiek irankiu, kiek ir gyvunus; smugiai neturejo akivaizdaus poveikio. Taciau tie, kurie paeme testa 6 valandas ar kita diena, prisimine apie 7% daugiau "sokuotos" kategorijos elementu. Pavyzdziui, jie prisimine daugiau irankiu, jei juos ziurejo perziurint irankiu vaizdus.

Dr. Josephas Dunsmooras, Kalifornijos neurologijos mokslu daktaras, komentuoja:

"Emocine soko patirtis sustiprino arba issaugojo prisiminimus apie dalykus, kurie tuo metu, kai jie buvo uzkoduoti, atrode pagarbus. Bent jau tada, kai jis buvo isbandytas valandas ar kita diena".

Valgyti graikinius riesutus padidinti atminties?

Naujas tyrimas parode, kad veiksnys, pagerinantis kognityvines funkcijos testu rezultatus ir atminti, pakeicia jusu kasdieni uzkanda keleta graikiniu riesutu.

Pasak "Los Andzelo" Kalifornijos universiteto Kalifornijos universiteto Medicinos mokyklos Davido Geffeno mokslininku, kognityvine funkcija visada buvo didesne suaugusiuju pazinimo funkciju tyrimo dalyviais, kurie vartojo graikinius riesutus, nepriklausomai nuo amziaus, lyties ar etnines kilmes.

Dr. Lenore Arabas, pagrindinis mokslininkas, sako:

"Tai idomu matyti is sios analizes JAV gyventoju irodymu stipruma, paremta ankstesniais tyrimu su gyvunais rezultatais, kurie parode neuroprotektyvu nauda valgant graikinius riesutus, ir tai yra tikroji suma - maziau nei sauja per diena (13 g ) ".

Tyrimas papildo vis daugiau moksliniu tyrimu, susijusiu su graikiniu riesutu teigiamu poveikiu mazinant kognityvini sutrikima ir bendra smegenu sveikata, kuris apima galima teigiama Alzheimerio ligos progresavimo letejimo arba prevencijos poveiki peliu modeliuose.

Tyrimas rodo, kad riesutuose yra daug galimu veikliuju ingredientu, kurie gali prisideti prie kognityviniu funkciju apsaugos. Tai apima didziuli antioksidacini riesutu kieki, daugelio vitaminu ir mineralu derini, svarbu alfa-linoleno rugsties saltini ir augaline omega-3 riebalu rugsti su sirdies ir galvos smegenu sveikata.

"Ne kiekviena diena, kai moksliniai tyrimai rodo toki paprasta patarima - valgyti keleta graikiniu riesutu kiekviena diena kaip uzkandi ar valgio metu, gali padeti pagerinti jusu kognityvine sveikata", - sake dr. Arabas.

Medicinos naujienos siandien neseniai pranese apie tyrima, kuriame nustatoma, kad 30 minuciu trumparegyste tiesiog po naujos informacijos gali padidinti kudikiu atminti.

Poison ivy berimas: priezastys, gydymas ir prevencija

Turinys Kas yra nuodingas apie nuodu gebene? Simptomai Gydymas Rizikos veiksniai ir prevencija Poison ivy yra augalas, zinomas del sunkaus odos uzdegimo, dar vadinamo kontaktiniu dermatitu. Jame yra sula, kuris sukelia trumpojo dirginimo, jei jis lieciasi su oda. Taip pat zinomas kaip Toxicodendron radicans, poison ivy yra gimtoji i Siaures Amerika.

(Health)

1 is 10 amerikieciu tevu, kurie neatitinka rekomenduojamu vaiku skiepu tvarkarascio

Remiantis nauju Micigano universiteto Ann Arboro atliktu tyrimu, daugiau nei 1 is 10 mazu vaiku tevu Jungtinese Amerikos Valstijose vadovaujasi "alternatyviu skiepijimo planu", o ne oficialiai rekomenduotu, kuris taip pat siulo daugiau tevu sekite. Apie tyrima galite perskaityti internete paskelbtame zurnale "Pediatrics".

(Health)