Lyginant premenopauze ir perimenopauze

Turinys

1. Premenopauze ir perimenopauze
2. Etapai
3. Simptomai kiekviename etape
4. Valdymas

Per savo gyvenima moteris patiria daug hormonu svyravimu, kurie turi itakos vaisingumui.

Kai ji pradeda savo laikotarpi, ji galbut gali uzpulti vaiko. Kai ji tampa vyresne, jos reprodukcinio hormono kiekis sumazeja ir ilgainiui nutruksta, vadinasi, vadinamas menopauze.

Menopauze yra tuomet, kai kiausides nustoja gaminti estrogena ir kitus lytinius hormonus, del to moteriai 12 menesiu is eiles nera laiko. Nors ir kiti kuno daleliai vis dar vartoja siuos hormonus, menopauzes metu ju lygis zymiai sumazeja.

Vis delto hormonu lygis paprastai nesikeicia per nakti. Vietoj to moteris pateko i reprodukcinio gyvenimo faze, vadinama perimenopauzu, kur jos hormonu lygis pradeda mazeti. Sis etapas sukelia simptomus ir signalus, kad menopauze gali atsirasti kitais metais ar metais.

Premenopauze ir perimenopauze

Premenopauze gali apibudinti, kai moteris patiria iprastus laikus. Perimenopause yra pereinamasis laikotarpis iki menopauzes.

Premenopauze ir perimenopauze yra panasios savokos, kurios kartais vartojamos viena kitai.

Terminas "pre" reiskia "anksciau", o terminas "peri" reiskia "aplinka" ar "salia". Techniskai moteris pries menopauze bet kuriuo metu pries pradedant menopauze.

Kai kurie gydytojai nurodo premenopauze kaip laika tarp moters pirmojo ir paskutinio laikotarpio.

Del sios priezasties, terminas "perimenopauze" gali buti tiksliau apibudinamas, kai moteris arteja prie menopauzes, nes tai reiskia, kad sumazeja hormonu kiekis.

Gydytojai taip pat gali vartoti termina "menopauzes perejimas", kad apibudintu perimenopauze turinti moteri.

Etapai

Gydytojai nustate tris menopauzes etapus: perimenopauze, menopauze ir po menopauze. Kiekvienas etapas yra laipsniskas pokytis, kuris paprastai vyksta keleta metu.

Perimenopauze

Perimenopauzes metu organizmas mazina estrogeno ir jo kiausiniu kieki. Tai gali prasideti nuo 30 metu amziaus.

Perimenopauze paprastai buna 3-4 metus, kol moteris pradeda menopauze, taciau ji gali prasideti dar 10 metu anksciau. Per si laika kiausides pradeda mazinti ju gaminamo estrogeno kieki.

Galu gale jie nustos isleisti kiausinius, o moterys nebebus laikomi. Moteris gali buti perimenopauzeje ir dar nescia.

Perimenopauzes faze dazniausiai pasireiskia moters 40 metu, taciau ji gali pasireiksti jos 30 metu. Perimenopauzes simptomai gali tapti ryskesni, nes ji arteja prie menopauzes.

Menopauze

Menopauzes metu moters kiausides nebeleidzia kiausiniu, o estrogenu gamyba kiausidese zymiai suleteja. Perimenopauzes simptomai gali testis menopauzeje.

Techniskai menopauze apibreziama kaip laikas, kai moteris neturejo 12 menesiu is eiles.

Postmenopauze

Postmenopauze yra menopauzes etapas. Siuo metu moteriai gali pasireiksti simptomu, susijusiu su sumazejusiu estrogenu gamyba, padidejimas.

Taciau paprastai ji sumazins menopauzes simptomus. Yra gydymo budu, taciau jie turi salutini poveiki, kuris yra svarbus moteriai aptarti su savo gydytoju.

Trukme

Perimenopauze gali trukti nuo 3 iki 10 metu. Techniniu poziuriu, premenopauze trunka nuo tada, kai moteris turi savo pirmaji laikotarpi, kol ji gauna savo paskutini perioda ir pradeda menopauze.

Jei moteris patiria menopauze iki 45 metu amziaus, gydytojai tai nurodo kaip ankstyva menopauze. Jei menopauze atsiranda anksciau nei 40 metu, ji vadinama prieslaikine menopauze.

Yra keletas atveju, kai gydytojas gali rekomenduoti gydyma ar chirurginiu budu sukelta menopauze. Del to menopauze gali atsirasti anksciau ar greiciau, kad tai padarytu naturaliai.

Viskas, ka reikia zinoti apie menopauzeSpauskite cia, kad suzinotumete apie menopauze.Skaityti dabar

Simptomai kiekviename etape

Kiekviename menopauzes etape yra simptomu, kuriuos gali patirti moteris, taip pat vidaus pokyciai hormonu gamyboje, kuriuos gali patikrinti gydytojas.

Premenopauziniai simptomai

Nors hormonu koncentracija per menopauze naturaliai svyruoja, moteriai mazai tiketina, kad yra simptomu, susijusiu su estrogeno praradimu.

Vietoj to, moteris iki menopauzes paprastai turi reguliarius ar pusiau reguliarius laikotarpius, buti derlinga ir gali patirti priesmenstruacinio sindromo simptomus (PMS).

PMS simptomai yra:

• spazmai
• nuotaiku kaita
• pykinimas
• nerimas ar dirglumas
• depresija
• pilvo putimas
• konkurso krutineles

Perimenopauzes simptomai

Mazejantis hormonu kiekis gali sukelti daugybe simptomu. Nereguliarus periodai daznai yra pirmas pastebimas perimenopauzes moters simptomas.

Galimi perimenopauzes simptomai yra naktinis prakaitavimas ir nemiga.

Kiti perimenopauzes simptomai yra:

• sausa, retinant oda
• plauku slinkimas ar retinimas
• karscio bangos arba staigus, didelis silumos jausmas
• nemiga
• naktinis prakaitavimas
• staigiai nepaaiskinamos nuotaikos svyravimai
• problemu susikaupimas
• slapinimosi skubumas ar jausmas, kad reikia dazniau slapintis, bet tik siek tiek serti
• maksties sausumas
• svorio priaugimas

Perimenopauzes moteris taip pat gali pastebeti menesiniu ciklo pokycius, tokius kaip jos priesmenstruaciniu simptomu pablogejimas.

Menopauzes simptomai

Moteris serga menopauze, kai ji 12 menesiu is eiles neturi savo amziaus. Tai ivyksta vidutiniskai apie 51 metus.

Menopauzes metu moteriai gali pasireiksti simptomai, panasus i perimenopauze, taciau jie gali buti ryskesni, nes hormonu kiekis labai sumazes.

Siu simptomu pavyzdziai yra karscio pojutis, miego sutrikimas ir maksties sausumas. Sie pokyciai vadinami vasomotoriniais simptomais.

Postmenopauziniai simptomai

Postmenopauze pasireiskia po to, kai moteris yra menopauze. Sis etapas truks likusiai jos gyvenimo daliai.

Gydytojas gali uzsakyti kraujo tyrimus, kad nustatytu, ar moteris yra po menopauzes. Gydytojas gali isbandyti folikulus stimuliuojancio hormono (FSH). Nors hormonu koncentracija gali skirtis, FSH kiekis po menopauzes paprastai buna didesnis.

Ankstyva menopauze: ko jums reikia zinotiAnkstyva menopauze gali atsirasti naturaliai arba kaip salutinis gydymo budas. Suzinokite daugiau apie simptomu valdymaSkaityti dabar

Valdymas

Perimenopauzes ir menopauzes simptomai yra labai panasus ir yra panasiai. Kiekviename etape yra simptomu valdymo budai namuose ir medicinoje.

Premenopauzes gydymas

Premenopauzes gydymas apima palengvinti PMS simptomus. Tai gali buti be recepto vaistu nuo skausmo vartojimas ir sildymo pagalveliu naudojimas priesmenstruaciniu meslungims.

Kai kurios moterys vartoja peroralines kontraceptines tabletes, kurios padeda sumazinti skausma ir diskomforta pries menopauze.

Perimenopauzes valdymas

Perimenopauzes metu moterys daznai patiria nereguliaru perioda, del ko gali issivystyti sunkus kraujavimai ir traukuliai. Tai kartais gydoma mazomis dozemis geriamos kontraceptines tabletes.

Geriamieji kontraceptines tabletes mazina kai kuriuos mazejancio hormono kiekio, susijusio su menopauze, poveiki. Pavyzdziai apima mazesni kaulu praradima ir apsauga nuo endometriumo ir kiausidziu vezio.

Pagalba karscio blykstei

Del perimenopauzes ir su menopauze susijusiu karscio bangos, yra keletas budu, kaip sumazinti simptomus. Jie apima:

• vengti trigerius, pvz., astrus maisto produktus, karstus gerimus ir silta klimata
• kvepuoti giliai ir letai
• deveti laisvai montuojama, sluoksniuota drabuzi, kuri galima lengvai nuimti
• palaikykite salia esanti ventiliatoriu, ypac nakti
• geriant saltus skyscius, kai atsiranda karsta blykste

Medicininis gydymas

Gydytojai gali rekomenduoti mazas dozes estrogeno tabletes, pleistrus ar kremus, kad sumazetu sunkiu karscio bangos poveikis.

Taciau estrogenu terapija yra susijusi su padidejusia kai kuriu vezio, ypac kruties vezio, rizika. Todel svarbu, kad moteris vartoja maziausia veiksminga doze.

Jei moteris nenori vartoti estrogenu, ji gali padeti vartoti antidepresantus, tokius kaip venlafaksinas ar selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).

Menopauzinis gydymas

Nors daugumai moteru po menopauzes pasireiske vazomotoriniu simptomu sumazejimas arba visiskas ju sustabdymas, vis tiek gali pasireiksti kai kurie simptomai. Tai apima maksties sausuma, miego sunkuma ir nuotaikos svyravimus.

Vandeninio tepalo naudojimas pries seksa gali padeti sumazinti maksties sausuma ir diskomforta.

Kai kurios moterys gali pasirinkti gydyma menopauzes hormonais (MHT). Sio tipo vaistai apima estrogena ir progesterona. Jei moteris turi histerektomija, ji vartos tik estrogena.

Sie gydymo budai gali sumazinti vazomotorinius simptomus ir nuotaikos svyravimus. Taciau jie padidina kraujo kresuliu, sirdies smugio, insulto ir kruties vezio rizika.

Pries pradedant gydyma, moteris turi atidziai ivertinti rizika.