Seksas "pakeicia" imunine sistema, kad padidetu nestumo tikimybe

Moterims, stengiancioms pastoti, lytinio laiko nustatymas optimaliai ovuliacijos lange paprastai yra demesio centre. Taciau nauji tyrimai rodo, kad lytinis potraukis bet kuriuo metu moteriskojo ciklo metu kibirkscia i imunines sistemos pokycius, del kuriu padideja susiformavimo tikimybe.
Seksualiai aktyvios moterys rodo imuniteto pasikeitimus, kurie skatina vaisinguma - net "ne derlinguose laikotarpiuose".

Tai yra dvieju zurnalu publikuotu tyrimu isvados Vaisingumas ir sterilumas ir Fiziologija ir elgesys - abu vadovauja Tierney Lorenz, Indijos universiteto Kinsey instituto.

Lorenzas pazymi, kad poroms, kurios bando isivaizduoti, paprastai rekomenduojama tureti reguliaru lytini santyki, kad padidetu nestumo tikimybe net "ne derlinguose laikotarpiuose", taciau nesuprantama, kaip tai veikia.

"Tai naujas atsakymas i sena misle:" Kaip seksas, kuris neatsiranda derlingame lange, vis dar gerina vaisinguma? " ji sako.

Noredamas issamiau isnagrineti sia tema, Lorensas ir jos kolegos naudojo informacija is Kinsey instituto Moteru, imuniteto ir seksualines sveikatos (WISH) tyrimo dalyviu, kurie kaupe menesiniu 30 sveiku moteru duomenis, is kuriu puse buvo seksualiai aktyvus ir puse kurie nebuvo.

"Moteriskas kunas vaziuoja sudetinga dilema"

Viename dokumente komanda apibudina, kaip seksualiai aktyvios moterys parode daugiau helpero T lasteliu pokyciu, kurie valdo organizmo imunini atsaka, aktyvuojant lasteles, sugriaunancias mikroorganizmus, kurie isibrauna i organizma.

Antrame dokumente jie pateikia irodymu, kad antikunu lygiai skiriasi tarp dvieju moteru grupiu. Antikunai, kurie vadinami imunoglobulinais, atlieka svarbu vaidmeni sunaikindami svetimu isibroveliu organizma.

Toliau paaiskindamas, Lorenzas sako:

"Moters kunas privalo vaziuoti sudetinga dilema: norint apsisaugoti, organizmas turi apsisaugoti nuo isibroveliu uzsienyje. Taciau jei si logika taikoma spermai ar vaisiui, tada nestumas negali atsirasti. moteru patirtis gali buti atsakas i sia problema. "

Mokslininkai pazymi, kad yra keletas pagalbiniu T lasteliu ir imunoglobulinu tipu. Nors 1 tipo pagalbines T lasteles padeda organizmui apsisaugoti nuo isoriniu gresmiu, 2 tipo pagalbines T lasteles padeda organizmui priimti nestumo salygas, kurias organizmas paprastai supranta kaip gresme - tokia kaip sperma ar embrionas.

Be to, imunoglobulino A antikunai gali trukdyti spermos judejimui ir kitiems tresimo pozymiams. Tuo tarpu imunoglobulino G antikunai gali kovoti su liga, nedarant itakos gimdai.

Tyrimu rezultatai rodo, kad seksualiai aktyvi, ne nescia moteriai buvo zymiai didesnis 2 tipo pagalbiniu T lasteliu kiekis menstruacinio ciklo liujetines fazes metu, kai gimdos gleivines susitraukia tikedamasis nestumo.

Komanda taip pat nustate, kad tos pacios lytiniu keliu aktyvios moterys turejo aukstesnius 1 tipo helperio T lasteliu kiekius folikulo fazeje, kai kiausidziu folikulai brandinami.

Be to, seksualiai aktyvios moterys parode panasius imunoglobulinu pokycius; jie turejo aukstesnius imunoglobulino G kiekius lutealo fazeje ir aukstesnius imunoglobulino A lygius folikulo fazeje.

Lytiskai abstinenciu moteru grupeje ne vieno is siu imuniteto pokyciu nebuvo.

"Imunine sistema reaguoja i socialini elgesi"

Tyrejai teigia, kad ju studijos yra pirmosios, parodancios, kad seksualine veikla inicijuoja imunines sistemos reguliavima seksualiai aktyviose moterims, palyginti su seksualiai abstinenciomis moterimis.

"Mes is tiesu matome imunine sistema, reaguojancia i socialini elgesi: seksualine veikla", - paaiskina Lorenzas. "Lytiskai aktyvios moteru imunines sistemos is anksto ruosesi vien tik nestumo galimybei".

Sios isvados gali tureti itakos rekomendacijoms poroms, kurios bando pastoti, atsizvelgiant i tai, kaip daznai jos turi tureti lytine gyvensena.

Panasiai, komanda paaiskina, kad ju tyrimai gali paveikti zmones, sergancius autoimuniniais sutrikimais. Jei lytinis potraukis sukelia naturalius kraujo tyrimu svyravimus, jis gali buti naudingas gydytojams, gydantiems tokius pacientus.

Medicinos naujienos siandien neseniai pranese apie tyrima, kuriame mokslininkai sugebejo uzfiksuoti zmogaus embriono genu aktyvuma pirmosiomis dienomis po apvaisinimo, potencialiai atverdama naujas vaisingumo gydymo budus.

"Kuo didesnis cigareciu mokestis, tuo mazesnis savizudybiu lygis"

Naujame tyrime Vasingtono universiteto medicinos mokyklos Sv. Luidos valstijoje mokslininkai tyrineja rysi tarp savizudybiu ir cigareciu mokesciu bei rukymo politikos. Ankstesni tyrimai parode, kad rukaliai labiau linke nusizudyti nei nerukantys zmones. Kai kurie mokslininkai priverte si asociacija vairuoti, nes zmones, turintys psichikos sutrikimu, dazniau ruketu ir labiau linke nusizudyti nei bendra gyventojai.

(Health)

Kiausidziu vezys. Parodoma geriausia imaging technika

Pasak tyrimo, paskelbto zurnale "Radiologija", tyrejai is Kembridzo universiteto Kembridzo eksperimentines vezio medicinos centro "Cancer Research UK" nustate, kad geriausias budas stebeti, kaip moterys su velyvuoju kiausidziu veziu reaguoja i gydyma, gali buti magnetinis rezonanso tomografija (MRI).

(Health)