Klimato kaita reiskia daugiau inkstu akmenu, sako mokslininkai

JAV mokslininkai teigia, kad inkstu akmenys gali tapti iprasti, nes temperatura pakyla visoje Siaures Amerikoje ir del to zmones tampa dehidratuoti.
Tyrimas yra Dallas universiteto Teksaso (UT) Pietvakariu medicinos centro mokslininku tyrimas, kuris paskelbtas liepos 15 d. Nacionalines mokslu akademijos (PNAS) darbas.
Inkstu akmenu paplitimas yra didesnis siltesnese JAV ir ypac pietryciu dalyse, greiciausiai del siltu klimato skysciu. Mokslininkai teigia, kad iki 2050 m. Daznumas visoje JAV gali isaugti net 30 procentu labiausiai nukentejusiose vietovese, todel papildomai nuo 1,6 iki 2,2 milijono atveju.
Dr Margaret Pearle, urologijos profesorius UT Southwesterno ir vyresnysis straipsnio autorius sake:
"Sis tyrimas yra vienas is pirmuju pasaulinio atsilimo pavyzdziu, del kurio zmones gauna tiesiogine medicinine reiksme".
"Yra akivaizdziu geografiniu pokyciu, susijusiu su regioniniais temperaturos skirtumais, skirtumas", - sake Pearle.
Kai zmones persikelia is vidutinio temperaturos zonu i vietoves su siltesniu klimatu, pastebimas greitas akmens rizikos padidejimas. Pavyzdziui, tai buvo irodyta karinese dislokavimuose i Artimuosius Rytus ", - pridure ji.
Paprasta liga, inkstu akmenys ar nefrolitiaze yra kietos kristalai, pagaminti is istirpintu mineralu slapime. Ju sukelia aplinkosaugos ar medziagu apykaitos sutrikimai, kai mazas slapimo kiekis tiesiogiai padidina akmens pavoju, didinant akmens formavimo mineraliniu drusku koncentracija. Taip atsitinka del to, kad nepakanka skysciu, patenkanciu i kuna, arba del to, kad kunas per daug greitai praranda skysciu, todel dehidratuoja.
Dauguma kristalu yra mazi, pvz., Smelio grudai ir praeina per inkstus, taciau didesni jie gali istrigti slapime, vamzdyje tarp inkstu ir slapimo pusles ir uzblokuoti slapimo srauta. Pasak "Scientific American", urologai daznai rekomenduoja gerti daug vandens, kad padetu isplauti mineralines medziagas ir sustabdytu inkstu akmenu susidaryma.
Siuo metu JAV "inksto akmens dirzas" apima Alabama, Arkanzasa, Florida, Dzordzija, Luiziana, Misisipe, Siaures Karolina, Pietu Karolina ir Tenesi, silciau valstybes pietryciuose.
Autoriai tyre, kaip inkstu akmenu paplitimas gali skirtis, kai temperatura pakyla. Jei jis yra linijinis, pakranciu regionai, kuriu gyventoju skaicius yra aukstas, pvz., Kalifornija, Teksasas, Floridos valstija ir Rytu pakrante, labiausiai padidetu. Taciau jei yra ribos, kuriomis staiga dideja paplitimas, gali buti naujas "inkstu akmens dirzas", kuris tesiasi nuo Kanzaso iki Kentukio ir Siaures Kalifornijos, kur atsiras didzioji dalis nauju atveju.
Vertinant temperaturos pokycius, vyresnysis autorius Pearle, svino autorius Dr Tom Brikowski, UT Dalaso universiteto mokslu daktaras ir kartu UT Southwesterno Urologijos mokslu daktaras Yair Lotan, naudojo tarpvyriausybines ekspertu grupes apie globalinio atsilimo kompiuterinius modelius. Klimato kaitos 2007 m. Ketvirtoji vertinimo ataskaita. Tarpinio sunkumo modeliai prognozuoja, kaip temperatura gali pasikeisti reaguojant i siltnamio efekta sukelianciu duju projekcijas.
Tada, koreliuojant regioninius inkstu akmenu daznius, gautus is dvieju tyrimu, apimanciu ivairias salies dalis, kuriu modelio vidutine metine temperatura buvo vidutine, jie sukure dar du modelius, jungiancius temperatura su inkstu akmeniu rizika, ir tai buvo is ju, kad jie atsirado dvi skirtingos iskysos: linijinis ir slenkscio tipas.
Inkstu akmenu rizika labiausiai rizikuojamuose rajonuose padidetu nuo 40 proc. 2000 m. Iki 56 proc. Iki 2050 m. Ir iki 2095 m. Iki 70 proc.
Pasak autoriu, sveikatos prieziuros islaidos, susijusios su papildomais 2 mln. Inkstu akmeniu atveju, iki 2050 m. Gali siekti net 1 mlrd. Doleriu, tai yra 25 proc. Daugiau nei einamosioms islaidoms.
Kalbant apie tai, kas ivyks toliau, Pearle ir jo kolegos ketina isnagrineti pagrindinius santykius tarp slapimo kiekio ir aplinkos temperaturos; tuo tarpu autoriai teigia, kad panasus su klimatu susije inkstu akmenliges atveju pokyciai ivyks ir kitose inkstu akmenu dirze visame pasaulyje.
"Su klimatu susijes padidejes urolitianu paplitimas Jungtinese Amerikos Valstijose".
Tom H. Brikowski, Yair Lotan, Margaret S. Pearle.
PNAS 2008 m. Liepos 15 d., T. 105, Nr. 28, 9841-9846
Paskelbta internete pries spausdinant 2008 m. Liepos 14 d
doi: 10.1073 / pnas.0709652105
Spauskite cia, jei norite rasti santrauka.
Saltiniai: PNAS abstrakcija, Scientific American, UT pranesimas spaudai.
Parase: Catharine Paddock, PhD

Vieliniai seriu sepeciai: pavojus kepti ant groteliu

Kadangi mes pasirenge atminimo dienos savaitgaliui dulkiu istraukti dulkes, mokslininkai siulo atsargumo zodi: pries valgydami maista patikrinkite savo maista - jis gali buti purvinamas vieliniais seriais is grilio valymo sepeciu. Prarijus, gali sukelti sunkius suzalojimus. Vieliniai seriu sepeciai, naudojami kepti kepimo skalbyklose, gali sukelti rimtu suzalojimu.

(Health)

MelaFind, melanomos aptikimo priemone, gauna patvirtinimo laiska is FDA

Medicininis prietaisas odos vezio melanomos aptikimui - MelaFind - buvo patvirtintas FDA (Maisto ir vaistu administracijos) patvirtinto laisko, pateikto pagal PMA (iki rinku patvirtinimo) paraiska. "Mela Sciences" teigia, kad palaiko rysius su FDA, kad uzbaigtu pacientu ir gydytoju zenklinima, taip pat pateiktu naudotojo vadova ir mokymo programa.

(Health)