lt.3b-international.com
Kodel vyru nosis yra didesni uz moteru
Jau seniai buvo hipoteziu, kad, palyginti su moterimis, vyrai naturaliai turi daugiau nosis. Dabar naujasis Ajovos universiteto mokslininku tyrimas patvirtina, kad tai tiesa - nurodant, kad vidutiniskai vyru nosis yra 10% didesni nei moteru nosis.
Pasak tyreju, kurie istyre nosies dydi Europos populiacijose, dydzio skirtumas kyla del skirtingo kuno tarp abieju lyciu, kartu su skirtingais energijos poreikiais.
Jie paaiskina, kad apskritai vyrai turi daugiau liesos raumenu mases nei moterys, o tai reiskia, kad reikia daugiau deguonies, kad paskatintu raumenu augima ir islaikyma. Jie tiki, kad vyrai turi didesnes nosis, kad jie galetu ikvepti daugiau deguonies, o po to juos perkelia i krauja pries pasiekiant raumeni.
Pasiekti savo isvadas, paskelbtas 2007 m Amerikos zurnalas fizines antropologijos, tyrejai istyre europietiskos kilmes 38 individu nosies dydi ir augima, kurie buvo Ajovos veido augimo tyrimo dalis. Dalyviai dalyvavo tyrime nuo 3 metu iki 20-ojo amziaus vidurio.
Kiekvienas dalyvis turejo reguliarius vidinius ir isorinius nosies matavimus per visa studiju laikotarpi.
Skirtumai nosies dydyje prasideda nuo brendimo
Tyrimo rezultatai parode, kad nuo gimimo iki brendimo merginos ir berniukai paprastai turi toki pati nosies dydi. Taciau nuo 11 metu amziaus, kai ivyksta dydziu skirtumai, mokslininkai nustate, kad vyru nosies dydis vidutiniskai padidejo 10%, palyginti su moterimis.
Tyrejai nustate, kad vidutiniskai vyru nosis (apacioje vaizduojamos) yra 10% didesnis nei moteru nosis (virsuje), nes reikia ikvepti daugiau deguonies, kad islaikytu didesne raumenu mase.Vaizdo kreditas: UI College of Stomatology
"Net jei kuno dydis yra toks pat, vyrams yra didesni nosis, nes daugiau kuno yra sudaryta is to brangiu audiniu. Be to, brendimo laikotarpiu sie skirtumai tikrai isnyksta", - aiskina Nathanas Holtonas, kolegijos docentas Ajovos universiteto odontologijos ir magistro studiju autorius.
Holtonas pasake Medicinos naujienos siandien:
"Sis modelis atspindi tai, ka mes matome energingai kintamuosius, tokius kaip deguonies suvartojimas, kaloriju suvartojimas ir medziagu apykaitos lygis"."Be to, sis modelis skiriasi nuo to, ka mes matome, kai ziuri i bendra veido dydi. Del tam tikro kuno dydzio vyrai neproporcingai didesniame veide jau 3 metu amziaus, galbut anksciau.
Tai rodo, kad, nors yra ir rysys tarp bendro veido dydzio ir nosies dydzio, apie kuri mes zinome is musu ankstesnio darbo, yra nosies dydzio komponentas, kuri gali itakoti kuno mase ir deguonies poreikis. "
Mazesni nosis nei musu proteviai
Tyrejai teigia, kad ju isvados taip pat paaiskina, kodel zmones siandien turi mazesnes nosis nei musu proteviai, pavyzdziui, neandertalieciai.
Jie paaiskina, kad tolimieji giminaiciai turejo daugiau raumenu mases ir todel reikalavo didesniu nosiu, kad islaikytu ta raumeni. Kadangi siandien zmones turi maziau raumenu mases, didesniu nosiu nereikia.
Holtonas priduria, kad siuolaikiniai zmones taip pat turi mazesnius sonkaulius ir plaucius nei musu proteviai, pabrezdami tai, kad dabar mes nereikalaujame tiek daug deguonies.
"Taigi zmonems nosis gali tapti mazesni, nes musu kunai turi mazesnius deguonies reikalavimus nei mes matome senoves zmonems. Visa tai mums pasakoja, kaip siuolaikiniai zmones pasikeite is savo proteviu", - priduria Holtonas.
Nors tyrimas buvo atliktas naudojant Europos pilieciu dalyvius, Holtonas pazymi, kad isvados turetu buti taikomos ir kitoms populiacijoms, nes skirtingos vyru ir moteru fiziologijos yra skirtingose ??kulturose ir rasese.
Taciau Holtonas pasake Medicinos naujienos siandien kad sis tyrimas buvo suplanuotas kaip pirmasis zingsnis siekiant geriau suprasti nosies ir kuno dydzio vystymosi modelius, o komandos zingsnis - sukurti tiesiogine nuoroda.
"Tai apima nagu dydzio ir kintamuju, pvz., Deguonies suvartojimo, tyrima tiriamuosiuose subjektuose, kad galetume geriau valdyti kvepavimo funkcija ir nosies dydi bei forma", - priduria jis.
Anksciau siais metais, Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, kuriame teigiama, kad vyrai su placiais veidais sukelia savanaudiskuma kituose.
Vitaminas D gali uzkirsti kelia kognityviniam sutrikimui Parkinsono ligoniu
Vitaminas D yra naudingas musu sveikatai, reguliuojant kalcio ir fosfato kieki organizme - tai padeda islaikyti musu kaulus ir dantis sveika. Taciau nauji tyrimai rodo, kad zmonems, turintiems Parkinsono liga, vitaminas gali padeti isvengti pazinimo sutrikimu ir depresiniu simptomu atsiradimo arba juos atideti.
Du nauji tyrimai, paskelbti "BMJ" teiginyje, nurodo veiksnius, susijusius su padidejusia 2 tipo diabeto rizika: iprastai vartoti cukraus gerimus ir nedideli gimimo svori bei nesveika gyvenimo buda kartu suaugus. Didesnis cukraus gerimu vartojimas, kuris apibreziamas kaip vienas 250 ml kasdienes dozes, buvo padidejes 18% padidejusio 2 tipo cukrinio diabeto rizika pries pakoreguojant nutukima ir padidejus 13% padidejusios rizikos po jo koregavimo.
